Straipsnio autoriai apytikriai apskaičiavo, kad pats socialinis tinklas galėtų prisidėti iki 0,11 proc. punkto kasmet prie Jungtinių Valstijų bendrojo vidaus produkto (BVP), jeigu būtų įvertintas pagal savo naudą vartotojams.
Straipsnis buvo pristatytas metiniame Amerikos ekonomikos asociacijos susirinkime, vykusiame San Diege. Straipsnyje keliamas platesnio spektro klausimas, su kuriuo susiduria ekonomistai. Kokiu mastu technologijos gerina mūsų gyvenimus? Tradiciškai šį klausimą jie sukonkretina: kiek turtingesni mes tampame įvairių technologijų dėka. Taigi, atsakymas atspindėtų BVP, netobulą, bet pagrįstai priimtiną bendros gerovės įvertinimo priemonę.
Tačiau ši užduotis tampa sudėtingesnė, kai visuomenę keičiančios technologijos yra nemokamos, bet jau vertinant doleriais. Nors autoriai taip pat užsimena, jog „nemokamos“ prekės ir paslaugos gali turėti užslėptą kainą.
Galų gale, jeigu „Facebook“, „Twitter“, GPS navigacijos žemėlapių paslaugos ir daugybė kitų programėlių, instaliuotų jūsų išmaniajame telefone, nekainuoja, jie ir neatsispindės nei BVP, nei tradicinėse produktyvumo vertinimo priemonėse, – net jei visa tai pagerina mūsų gyvenimą ir padeda mums būti produktyvesniais.
Norėdami išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, E. Brynjolfssonas ir jo kolegos pirmiausiai atliko keletą eksperimentų ir apklausų, kuriais siekė išgauti, kokią piniginę vertę žmonės priskiria nemokamoms prekėms ir paslaugoms. Tai leidžia jiems sukurti alternatyvą BVP, kurią jie vadina BVP-B, paremtą ne faktinėmis išlaidomis, bet numanoma nauda.
Apklausę JAV interneto vartotojus, jie nustatė, kad vidutinė feisbuko atsisakymo mėnesiui kaina siekia 42,17 JAV dolerio.
Atskira respondentų grupė Nyderlanduose, kurios buvo klausiama apie kai kurias nemokamas internetines paslaugas, didžiausią vertę priskyrė „WhatsApp“ programėlei, priklausančiai bendrovei „Facebook Inc.“ – net 535,73 euro (598 JAV doleriai) už susilaikymą nuo jos tik vieną mėnesį. Feisbukas šiame reitinge užėmė antrą vietą – apie 100 eurų, tviteris, kuriuo naudojosi vos trečdalis minėtos grupės, buvo įvertintas mažiau nei euru.
„BVP-B ir su juo susiję parametrai, siūlomi šiame straipsnyje, leidžia išsamiau panagrinėti naujų bei nemokamų prekių poveikį gerovei, su galimais žymiais padariniais politikai“, – prie tokios išvados priėjo straipsnio autoriai.
Pirmiausia, sakė jie, numanomas BVP koregavimas „galbūt kažkiek paaiškins daug diskutuojamą produktyvumo augimo sulėtėjimą, kokį išgyvena pramonės šalys nuo 2004 metų“.
