Kaip rašo tinklalapis thesun,co,uk, anksčiau tėvams patarė pratinti vaikus miegoti vienus, dabar vis dažniau raginama atsižvelgti į kūdikio poreikius ir propaguoti artimą fizinį kontaktą.
Artimas fizinis kontaktas – tai ir miegojimas su vaiku, ir maitinimas krūtimi, ir kūdikio nešiojimas prie savo kūno nešyklėje ar tiesiog prisirišus skraiste.
Artimą fizinį kontaktą pirmas ėmė skatinti amerikiečių pediatras Williamas Searsas. Mokslininkai daugelį metų diskutuoja šiuo klausimu. Vienų nuomone, tai – idealus būdas užauginti saugius, nepriklausomus vaikus, kiti svarsto, ar kūdikiui tai iš tiesų naudinga.
Masačusetso universiteto psichologijos ir smegenų mokslų dėstytoja Susan Krauss Whitbourne teigia – pakanka įrodymų, kad artimas fizinis kontaktas su auginamais vaikais vėliau padeda jiems sėkmingai gyventi suaugusiųjų gyvenimą.
Straipsnyje leidinyje „Psychology Today“ S. K. Whitbourne rašė, kad būtent artimas fizinis ryšys garantuoja vaikų fizinę ir psichologinę sveikatą. „Plataus tyrimo duomenimis, saugų ryšį (vaikystėje turėję) suaugusieji gyvenime yra laimingesni, mažiau konfliktiški. Yra įrodymų, kad jie patys tampa geresniais tėvais“, – pabrėžė S. K. Whitbourne.
Yra ir daugiau mokslo srities atstovų, akcentuojančių glaudaus tėvų ir vaikų fizinio kontakto naudą. Patrice Marie Miller ir Michaelas Lamportas Commonsas iš Harvardo medicinos fakulteto 2010 m. atliko tyrimą apie artimo fizinio vaikų ir tėvų kontakto naudą, po kurio konstatavo: „Nauda – (vaikystėje) patiriama mažiau streso, tai turi įtakos psichikos stabilumui, o vėliau – reakcijai į stresą. Akivaizdu, kad mažėja psichikos sveikatos problemų tolimesniame (vaikų) gyvenime. Dar vienas psichologiniu požiūriu naudingas aspektas – saugus prisirišimas, t. y. pastebima tendencija, kad jausdamas stresą, vaikas sieks kontakto su tėvais, ir šis kontaktas jį veiksmingai nuramins.“
Tyrėjų išvadomis, artimą fizinį kontaktą su tėvais patiriantys vaikai taip pat geriau mokosi, palaiko geresnius santykius su bendraamžiais.
