Nors buvo užterštos gana didelės teritorijos, tačiau iki šiol neaišku, ar teršalai jau suskilo ir kiek ten bus saugu dirbti ir gyventi po kurio laiko.
Visgi lietuviai nėra labai jautrūs tokioms gyvenimo būdo detalėms, kaip galima tarša.
„Kalbant apie gaisrą, tai labiausiai nukentėjo Miklusėnai, nes tai praktiškai miestas, ar labai artima priemiestinė teritorija. Čia ir kilo didžiausias sąmyšis, nes apie šią gyvenvietę gaisro metu buvo kalbama daugiausia, tarša joje didžiausia“, – aiškina Rima Mitkienė, nekilnojamojo turto agentūros „Miroda“ vadovė.
Ji pastebi, kad Miklusėnuose, kur sklypų kaina tokia pat kaip ir Alytaus mieste, ji sumažėjo 10–15 proc. Aplinkiniuose kaimuose tiek žemės ūkio paskirties, tiek namų valdos kaina nekrito.
R. Mitkienė sako, jog pavasarį, kai prekyba suaktyvės, galbūt šiame regione bus kiek sunkiau parduoti savo turtą, nes žmonės paprasčiausia rinksis kitur, ne šiame regione. Tačiau tai nesitęs dešimtmečius.
„Pigimą ar paklausos mažėjimą jusime dar metus. Toliau gaisras bus pamirštas ir viskas grįš į tas pačias vėžes. Lietuviai nelinkę jautriai reaguoti į ekologinės katastrofos pasekmės. Jau pavasarį žmonės dirbs savo sklypus ir auginsis maistą. Panika buvo kol degė, tačiau apie tai jau nebekalbama, o dar po metų gaisrą užgoš kiti įvykiai“, – aiškina R. Mitkienė.
Miklusėnuose, kaip ir Alytuje, sklypai su komunikacijomis buvo parduodami po 1000–1200 eurų už arą, be komunikacijų 700–800 eurų. Žemės ūkio paskirties sklypų kainos pokyčių ji nelaukia, nes šie objektai regionuose, kuriuose tarša palietė nedaug.
Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis sako, kad norint įvertinti tikslius kainų pokyčius reikia bent metų stebėjimo.
„Kalbant apie Alytų, kol kas nėra daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, neaišku, ar užterštumas yra, ar jis liks grunte, kokie tai teršalai, ar kenkia žmonių sveikatai“, – aiškina K. Kristinaitis.
Jis sako, kad kol kas labai aiški ir taršos skaičiavimo tvarka – jei vystytojas perka gamyklą, kurios teritorija užteršta, jos kaina krenta lygiai tiek, kiek kainuoja išvalyti šią vietą. Tačiau ten yra žinoma metodika, aišku ką daryti. Alytaus atveju niekas nežino ar reikės valyti ir kaip.
„Kaina neatsiranda vien dėl emocijų. Yra labai aiški jos skaičiavimo tvarka ir argumentai. Kol nėra aiškumo, sunku kalbėti apie pasekmės. Taip pat, kaip ir su „Grigeo“. Kol nėra tyrimų ir duomenų kiek žalos padaryta Kuršių marioms ir ką reikia daryti toliau negalime kalbėti ir apie tai, kokios bus pasekmės Kuršių marių pakrančių objektų kainoje“, – subtilumus aiškina K. Kristinaitis ir spėja, kad aiškią statistiką pamatysime po metų ar dar ilgesnio laiko.
Dideliems objektams metai yra standartinis laikas parduodant kai siekiama gauti aukščiausią kainą.
