Kartą amerikiečiai jau išeidinėjo iš Irako. Tada jų niekas nevijo, bet taip nusprendė tuometinis prezidentas Barackas Obama.
Norėjo taikos, o atnešė karą. Susidariusiame vakuume nuskriaustieji nuverstojo Sadamo Huseino kariškiai (kurių daugumą karo mokslus baigė Rusijoje) susikukavo su radikaliais sunitais ir taip prasidėjo kruvina Islamo valstybės istorija.
Dabar Irakas yra apdraskyta valstybė. Šiaurę kontroliuoja kurdai, rytuose tebelikę IS valdų. Šiokį tokį stabilumą užtikrina tik koalicijos prieš IS pajėgos, kurių daugumą sudaro amerikiečiai.
Nors Irakas yra sunitinė valstybė, šiuo metu valdžią turi šiitų mažuma.
Didysis jų rėmėjas yra šiitinis Iranas, kuris save mato kaip svarbiausią regiono valstybę ir siekia tokia būti, veikdamas per šiitų bendruomens kaimyninėse šalyse. Iraniečiai, arba persai, skaičiuoja savo valstybingumą tūkstantmečiais ir iš aukšto žiūri į arabų valstybes, kilusias iš klajoklių genčių.
Quds – tai Jeruzalė
Islamo revoliucijos sargų korpuse yra kelių tūkstančių karių dalinys Quds. Arbiškai, t.y., Korano kalba, taip vadinama Jeruzalė. Iranas daug dešimtmečių grasina nušluoti visą Izraelio valstybę į jūrą, nepripažįsta šios šalies ir remia Gazos ruože įsitvirtinusią Hezbollah grupuotę, kuri nepaliauja rengti teroro išpuolių prieš izraeliečius.
Vietoj valstybės pavadinimo „Izraelis“ Iranas naudoja apibūdinimą „sionistinis darinys“. Suprask, tik laiko klausimas, kada jis bus sutriuškintas, ir tai nesiskaitys valstybės suverenumo pažeidimas, o tik negero darinio likvidavimas.
Kuds kovotojai, kuriems vadovavo Q. Soleimani, yra Irano įtakos regione įtvirtinimo smaigalyje. Jie ėmėsi talkinti Bašarui Asadui Sirijoje, nes Asadai yra šiitų sektos alavitų atstovai, valdantys sunitinę sirų daugumą. Sakoma, kad būtent Q. Soleimani įkalbėjo V. Putiną pradėti karą Sirijoje ir apsaugoti Asado režimą.
B. Obama trūks plyš siekė branduolinio susitarimo su Iranu. Pasiekta sutartis, kuriai pritarė ir ES, tėra prisodrinto urano gamybos stabdymas 15 metų mainais į sankcijų prekybai nafta atšaukimą. Taigi, Iranas gavo 15 metų pasipildyti piniginę ir už tas lėšas vystyti raketų nešėjų programą, prie kurių paskui teliks pritvirtinti branduoline galvutes. Šią sutartį aštriai kritikavo Izraelis, o D. Trumpas, tapęs prezidentu, iš jos pasitraukė ir vėl įvedė sankcijas Iranui.
Tada Iranas atliko daugybę provokacijų, po kuriomis savo parašo nepalikdavo, autorystės atsižegnodavo, bet, matyt, žvalgybos duomenys rodė, kas yra organizatorius. Iraniečiai taip siekė sukelti tarptautinį spaudimą JAV atšaukti sankcijas, o Iranas liautųsi laidęs kibirkštis. D. Trumpas nubrėžė raudoną liniją: jei žus bent vienas JAV kareivis, Iranui linksma nebus.
52 taikiniai už 52 įkaitus
Žuvus keliems kariškiams, atsako ilgai laukti nereikėjo, ir Bagdade raketos smūgiu buvo sunaikintas antras žmogus Irane. Po to D. Trumpas pareiškė, kad yra numatyti 52 taikiniai Irane, jei šis bandys keršyti.
Skaičius 52 nėra iš piršto laužtas: Būtent tiek amerikiečių buvo laikomi įkaitais 444 dienas, kai po Islamo revoliucijos Irane 1979 m. buvo užgrobta JAV ambasada Teherane. Amerikiečiai tai priėmė kaip nacionalinę tragediją, per pagrindines vakaro žinias televizija kasdien pranešdavo, kelinta eina kalinimo diena.
Rusų žurnalistas Konstantinas Egertas, gyvenantis Vilniuje, man neseniai pasakojo, kad per tą įkaitų krizę tuometinis SSRS užsienio reikalų ministras Andrejus Gromyka susitikęs JAV valstybės sekretorių Cyrusą Vance‘ą nusistebėjo: esą, jei Iranas taip pasielgtų su sovietų ambasada, Teherano vietoje dabar tebūtų didelė duobė. C. Vance‘as atsakė, kad JAV ieško taikaus sprendimo, ir t.t.
Įkaitų išlaisvinimo operacijos pagrindinis šalininkas buvo prezidento Jimmy Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbignevas Brzezinskis. Ištaikęs progą, kai C. Vensas buvo išvykęs, jis gavo pritarimą veikti.
Pakilę nuo lėktuvnešio „Nemezis“ aštuoni sraigtasparniai su elitiniais JAV kariais pateko į baisią smėlio audrą, du sraigtasparniai sudužo, žuvo karių. Iranas skelbė, kad tai buvo Alacho ranka, ir šventikų reitingas dar šovė aukštyn. Daugiau bandymų vaduoti JAV neberengė ir galiausiai susitarė, tarpininkaujant Alžyrui.
D. Trumpas paskelbė labai aiškią žinią ir amerikiečiams, ir Iranui. Įkaitų pagrobimas nėra pamirštas, sąskaita tebeguli neapmokėta. JAV tik susilaiko nuo keršto, bet skriaudos ir pažeminimo valstybė nėra pamiršusi. Prasidedant JAV prezidento rinkimų kampanijai, D. Trumpas patvirtina savo rinkėjams, kad prie jo JAV „vėl bus didi“.
Šventas Qomo miestas
Kitas kiek labiau šifruotas pranešimas Iranui yra D. Trumpo pažadas atakuoti ir „kultūros objektus.“ Prezidento nemylinti spauda ir politikai tuoj puolė tiesmukai aiškinti, jog taikomasi į senąjį persų valstybės paveldą. Bet reikia labai lakios fantazijos įsivaizduoti, kad JAV imtų leisti raketas į muziejus, mečetes, istorinius rūmus.
Panašiau, kad D. Trumpas taip pasiuntė žinutę pirmajam žmogui Irane, kad dabar gali ateiti ir jo eilė. Dvasinis Irano lyderis ajatola Khamenei turi dvi rezidencijas: viena yra Teherane, o kita – Qome už 150 km nuo sostinės. Qomas yra viena svarbiausių šiitų vietovių, šventas miestas. Iki Islamo revoliucijos Ali Khamenei daug metų pragyveno jame.
Manyčiau, kad įspėjimas apie kultūros objektą reiškia ne beprasmišką ir vandališką raketų smūgį į šventą mauzoliejų, o ajatolos rezidencijos sunaikinimą šventame mieste drauge su pirmuoju šalies žmogumi. Amerikiečiai tik ką parodė Bagdade su antruoju šalies žmogumi, kaip tiksliai jie gali pataikyti.
Todėl greičiausiai Iranas apsiribos retorika. Jis irgi perėjo į simbolinę kalbą paskelbdamas, jog turi 13 scenarijų, kaip atkeršyti JAV. Skaičius 13 savaime pranašauja nelaimę, nes mes siejame jį su velniu.
Bet dar didesnė nelaimė būtų Iranui sulaukti pakartotinų smūgių atgal į keršto akciją.
Persai yra šachmatų išradėjai. Dabar jie sėdi ir dėliojasi galimus ėjimus. Tame žaidime jiems blogiausia, kad D. Trumpo ėjimų negalima prognozuoti, ir jis jau ne kartą įrodė galintis priimti ryžtingą sprendimą, prieštaraujantį įprastoms taisyklėms.