Neiti į mišką geriau todėl, kad tik laiko klausimas, kada žmogus bus supainiotas su stirna, elniu, ar kokiu briedžiu. Žmonių laikomus naminius gyvūnus – kates ir šunis – medžiotojai jau seniai painioja su zuikiais, lapėmis, barsukais ir vilkais. Tokie pasiaiškinimai iš medžiotojų lūpų jau mažai ką gali nustebinti. Tai – liūdna realybė.
Liūdna realybė ir tai, kad medžiotojas negali atskirti stumbro ir šerno. Negalima sakyti, kad visi medžiotojai tokie, bet „valstietis“ Jonas kaip tik toks.
Medžiotojas šovė, nors nebuvo 100 procentų įsitikinęs, kad šauna tikrai į tą, ką nori nušauti. Tai yra nedovanotina klaida. Nesilaikyta auksinės medžioklės taisyklės, kad šauti galima tik tada, kai tikrai žinai, į ką šauni.
Dabar pakalbėkime apie garsųjį Valstybinės miškų urėdijos Krekenavos – Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienetą, kur ir buvo neteisėtai sumedžiotas stumbras. Tai plotas, kuriame medžioja Lietuvos elitas. Paprasti eiliniai piliečiai ten reti svečiai.
Tame plote medžioklės metu turbūt buvo suderinta ne viena ministro kandidatūra ir suderintas ne vienas viešasis pirkimas. Daug valstybės reikalų ten išspręsta.
Ar valstybei tikrai reikia išlaikyti ir administruoti medžioklės plotus?
Aš manau, kad valstybinė urėdija turi ir rimtesnių darbų nei organizuoti elitines medžiokles Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir verslininkams. Turbūt valstybei būtų naudingiau, jei esminiu valstybinės įmonės prioritetu taptų miškai ir jų priežiūra. Tačiau iki šiol urėdija nenori kalbėti apie savo valdomų medžioklės plotų atsisakymą. O kam? Tai puikus būdas urėdui, kas tuo metu juo bebūtų, pelnyti politikų palankumą, kuris yra didelis garantas ilgiau išsaugoti savo postą.
Kas jau kas bet politikai ilgai prisimena jiems padarytą gerą – svetingą priėmimą miške. O miške, po pušim, reikalus spręsti linkę visų partijų vyrai. Čia partiškumas išnyksta. Ir taip svetingas urėdas tampa visoms partijoms geras ir palankus.
Paaiškėjus, kad Utenos rajono tarybos narys Jonas išsiaiškino, ką nušovė, tik priėjęs prie negyvo stumbro, Feisbuke kilo ne tik pasipiktinimo, bet ir juoko banga. Ir tai nepatiko „valstiečiams“.
Dieną partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis išreiškė apgailestavimą dėl to, kas įvyko jo partijos nario medžioklėje, tačiau vakare „valstiečių” sunkioji artilerija Feisbuke kilo į kovą, kad tai patyčios. Pati Agnė Širinskienė neliko abejinga mano postui ir ėmė gėdyti, kaip galima su šypsena žiūrėti į tokį Jono poelgį.
Bet ką čia su tais politikais.
Jau išsiaiškinome, kad urėdijos medžioklės plotai neliečiami. Ir taškas. Bet gal tuomet galima sugriežtinti tapimo medžiotojais tvarką? Lietuvoje jau būta ne vieno kraupaus atvejo, kai nušaunami naminiai gyvūnai, kai medžiotojas vožia šautuvo buože miško lankytojai į galvą. Visa tai nerodo didelio adekvatumo ir gebėjimo šaltai logiškai mąstyti.
Tai rodo tik viena – kad medžiotoju tapti paprasčiau nei paprasta ir juo gali tapti praktiškai kiekvienas panorėjęs. Todėl ir turime tokią situaciją, kad grybautojui jau darosi baisu į mišką įžengti. Jei nenušaus, tai su buože į galvą tikrai gali gauti.
Ir pabaigai tikrai rimtai: Jonai, ačiū, kad dar kartą parodėte tikrąjį medžiotojų veidą.
Autorių galite rasti Feisbuke.