Tikra istorija apie mafiozą Tomaso Buščetą, kuris išliko ištikimas „Cosa Nostra“ principams ir sugebėjo parklupdyti Sicilijos mafiją, išsižadėjusią savo garbės kodekso.
„Auksinei šakelei“ Kanų kino festivalyje nominuotas, įtempto siužeto epas Lietuvos kino teatruose rodomas nuo sausio 17 d.
Mafijos pabaigos pradžia
1980-ųjų pradžioje Siciliją sudrebina žiaurus mafijos karas. T. Buščeta, vienos kariaujančių grupuočių vadeiva, pabėga iš šalies ir pasislepia Brazilijoje. Jis nepritarė mafijos klanų elgesiui, nerašytų taisyklių nesilaikymui. Visgi, Brazilijoje areštuotas ir Italijos teisėsaugai perduotas Buščeta priima sprendimą, pakeisiantį mafijos istoriją. Jis nusprendžia sulaužyti šeimai duotą priesaiką ir atskleisti mafijos paslaptis.
„Kuriant filmą, man buvo labai svarbu nemitologizuoti mafijos ir jos narių elgesio“, – žurnalui „Screen International“ apie pagrindinį veikėją pasakoja režisierius M. Bellocchio. Pasak jo, T. Buščeta buvo svarbus ne dėl to, kad išdavė mafijos narių vardus ar jų nusikaltimus, bet teisėjui Džiovaniui Falkonei padėjo išaiškinti „Cosa Nostros“ infrastruktūrą ir veikimo principus.
Labiausiai saugomas nusikaltėlis pasaulyje
Buščetai su trečiąja žmona ir vaikais pabėgus į Braziliją, jo ieškojo ne tik Italijos policija ir mafija, bet ir JAV bei pačios Brazilijos teisėsauga, įtarusi jį organizuojant narkotikų prekybą. Sicilijos mafijos galvos Salvatorės Rynos paliepimu išžudžius dalį T. Buščetos artimųjų, tarp jų ir du jo sūnus, brolį bei sūnėnus, Tomasas nusprendė atkeršyti grupuotei, liudydamas iki šių dienų garsiausioje mafijos byloje, dar kitaip žinomai kaip „Maxi“.
3000 puslapių jo liudijimų dėka, Italijos teismas sugebėjo iškelti bylas 475 mafijos nariams, iš jų 19-kai mafijos vadeivų skirta bausmė iki gyvos galvos. „Maxi“ teismo procese, vykusiame 1986–1992 m. Palermo miesto kalėjime, specialiai tam sukonstruotame aštuonkampiame bunkeryje, vienu metu dalyvavo visi nusikaltėliai, jų advokatai ir liudininkai. Šios įspūdingos erdvės ir dar įspūdingesnis mafijos narių elgesys atkurtas filme „Mafijos išdavikas“.
Dėl T. Buščetos saugumo buvo taip nerimaujama, kad jį ir jo šeimą reikėjo išvežti į JAV, kur jiems buvo suteikta liudininkų apsauga. Tomasas ir jo šeima kurį laiką buvo laikomi atskirai, nežinodami vienas kito buvimo vietų.
Buščeta taip pat padėjo nuteisti ir Niujorko mafijos narius, kurie dirbo su „Cosa Nostra“ prekiaujant narkotikais. Bylai tuo metu vadovavo Rudis Džulianis, dabartinis JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas. Vykstant teismams JAV ir Italijoje, T. Buščeta virto labiausiai saugomu nusikaltėliu pasaulyje.
Net ir po jo mirties, likę šeimos nariai iki šiol gyvena su netikrais vardais, bijodami, kad juos nužudys išlikę mafijos nariai.
Kritikų vertinimas už tikroviškumą
Filmų apie mafiją sukurta daug, kai kurie iš jų net vadinami geriausiais kino istorijoje, tačiau retai šie pasakojimai išties perteikia tikrąjį nusikalstamo pasaulio veidą. Būtent už tai giriamas režisierius M. Bellocchio ir jo juosta „Mafijos išdavikas“, „The Guardian“ įvertintas už parodytus neglamūrinius nusikaltėlių veidus, švenčiančius mirtį.
Nors, pasak „The Hollywood Reporter“, filme nerasime arklio galvos lovoje ir niekas nešaudys šeimos narių ant bažnyčios laiptų (nuorodos į kultinį „Krikštatėvį“), „Mafijos išdavikas“ atkuria realų mafijos portretą su dar žiauresniu mafiozų elgesiu, tapdamas geriausiai „Cosa Nostrą“ atskleidžiančiu filmu.
Geriausiu aktoriumi nominuotas Europos kino apdovanojimuose Pierfrancesco Favino „Indiewire“ giriamas už charizmatišką ir intriguojantį T. Buščetos vaidmenį. Jam pagyrų negailėjo ir Britų kino instituto kritikas Johnas Bleasdale‘as, teigdamas, kad teismo scenose P. Favino tiesiog švyti.
