Užkalnis: kvepiu kaip japoniška medžio vonia

Sveiki, linkėjimai iš Kalifornijos. Daug ir rūpestingai galvojau, kas bus pirmoji 2020 metų apžvalga, ir nusprendžiau, kad jau jeigu esu prie Ramiojo vandenyno (o šįsyk įsikūrėme Manhattan Beach, visiškai prie paplūdimio), tai reikia kažką ta tema ir rašyti.

Prie Ramiojo vandenyno yra ir mano mylima Japonija, kur tiek gyvenau, o Japonijoje, kur šaltos, sniegingos ir negailestingos žiemos, ir kur menkas apšildymas ir plonytės namų sienos, yra tradicija, nusiprausus, išsikaitinti visam vakarui ir pusei nakties gilioje medinėje vonioje, furo, kur vanduo beveik verdantis. Furo vonias gamina (arba, tiksliau, drožia, kaip aš drožiu jūsų smegenis) iš specialios medienos, kuri vadinasi hinoki, arba japoniškas kiparisas, ir būtent jo kvapas yra įkvepimas šiems retiems, brangiems ir keistiems kvepalams.

Iš hinoki medžio daro toli gražu ne tik vonias: jie kvepia ir rūmais, ir šventyklomis, nes iš šio medžio stato pačius brangiausius pastatus. Japoniškasis kiparisas yra nuostabiai atsprarus ir pelėsiui, ir puvėsiui, jis laikosi šimtmečiais, ir iš jo, be kita ko, gaminami smilkalai. Jūs jau suprantate, kad tai yra išskirtinai prabangus gero gyvenimo kvapas, net jeigu pirmoji asociacija, pauosčius jų, bus sena ir tamsi lietuviška medinė bažnyčia. Čia, Kalifornijoje, jis kvepia net pernelyg tamsiai ir makabriškai, čia daugiau viskas kvepia gaiviu ir saldoku, šiek tiek rūgščiu, vakarų pakrantės kedru, senu motelio kambariu arba prabangiu japoniško stiliaus, bet amerikietiško išpildymo, namu kur nors Pasadenoje, Kalifornijoje, kur gyvenau 2019 metais su drauge ir mūsų šuniuku, labiausiai pasaulyje keliaujančiu šuniuku, ir kėliau daugelio pavydą. Nereikia pavydėti, geriau stenkitės gyventi taip, kaip aš: gal net galite mane aplenkti?

Grįžtant prie kvepalų, jie pagaminti plačiai žinomo super brangaus žurnalo, Monocle, užsakymu - Monocle, kuris kainuoja penkiolika ar šešiolika eurų, galite nusipirkti ir Lietuvoje, tai žurnalas žmonėms, kurie negyvena pigiausiais pirkiniais ir neina į tinklines picerijas (nebent ironiškai), tai žurnalas apie pasaulį, apie keliones, apie retus daiktus elitui ir geriausiems iš mūsų. Pavyzdžiui, jei jus domina geriausias kostiumų siuvėjas Lisabonoje, jei ieškote Buenos Airėse kepsninės, kurios nežino turistai arba jei norite Los Andžele, kaip aš, rasti meksikietišką tacos užkandinę, kur dviese pavalgai už šimtą dolerių ir nori būti sumokėjęs tris šimtus, nes taip skanu, tai jums patiks tas žurnalas. To žurnalo vardu yra pavadinti ir kvepalai iš prancūziškų namų Comme des Garcons, ką reiškia “Kaip berniukai”, kas neturi jokios prasmės, bet labai madinga ir labai brangu.

Kvepalus sukūrė Comme des Garcons parfumerijos specialistas, Antoine Maisondieu. Tai kietas kūrėjas, kuris sukūrė tokius šedevrus, kaip Blackpepper (apie juos rašiau DELFI, taip pat iš Kalifornijos - čia), Armani Code Colonia (2017) ir daugelį kitų. Tai kvepalai, kurie neatsiprašo ir nesiprašo būti mėgstami. Tai kūriniai, kuriuos galite pirkti, jei galite, o galite nepirkti, ir niekas neverks.

Hinoki yra linijinis, tuo pačiu metu atsiveriantis lydinys, sukurtas 2008 metais - tai kiparisas ir terpentinas, kedras ir pušis, smilkalai ir kerpės. Kvepia, kaip lietuviška bažnyčia, altorius, du altoriai, trys altoriai, kaip suolai ir senos giminaitės, kaip šventi paveikslai ir degančios žvakės. Neįsivaiduojamai stiprus šventyklos kvapas tiems, kas buvote Japonijoje. Drąsus, brutalus ir neeilinis aromatas. Nepigu: gal kokie 130 eurų už 50 ml. Bet kas yra pinigai? Niekas. Pirkite, ir kvepėkite Japonija.