Pasak jos, Seimo narių veiklos įstatymo projektui pustrečių metų stringant jos vadovaujamame Seimo komitete, politikai kol kas neranda sutarimo tiek dėl atostogų, tiek dėl kitų nuostatų.
„Nėra bendro sutarimo nei dėl Seimo narių atostogų, nei, kaip žinote viešojoje erdvėje, dėl Seimo narių atlyginimo mažinimo, kada jie neatvyksta į posėdžius. Tas klausimas turėtų būti sprendžiamas tuo teisės aktu. Kadangi tokio sutarimo, deja, nėra, tokia ir situacija su tuo projektu. Nes vieni nori atostogų, kiti – rentų“, – BNS tvirtino A. Širinskienė.
„Manau, pavasarį bandysime grįžti prie to klausimo, su frakcijomis šnekėtis“, – pridūrė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė.
Prieš metus politikė teigė, kad norint įteisinti atostogas, pirmiausia būtina sukurti Seimo narių atostogų modelį, kuris panaikintų visas galimas rizikas, pavyzdžiui, numatyti, kaip atostogų metu būtų šaukiamas Seimas, jei šalyje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, karas. Ji taip pat tvirtino, kad tik nedaugelis Europos Sąjungos valstybių yra oficialiai įteisinusios parlamentarų atostogas.
Įstatymo pateikimas Seimo salėje įvyko 2017-ųjų liepą, po to nugulė komitetų stalčiuose. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas pagrindiniu svarstant šį projektą. Be jo išvadų Seime projektas negali būti toliau nagrinėjamas.
Darbo grupės parengtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas apima visas su parlamentarų teisėmis, pareigomis, darbo sąlygomis susijusius klausimus, numato nuobaudas už posėdžių nelankymą. Siūloma, kad parlamentarų darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį ar Seimo struktūrinio padalinio, kurio nariu parlamentaras yra, posėdį.
Projekte taip pat numatyta, jog, pavyzdžiui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos galėtų tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas, o atliekant kratą Seime ar Seimo viešbutyje privalėtų dalyvauti parlamento pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.
Pradėti prieš parlamentarą naudoti kriminalinės žvalgybos priemones būtų galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam pavaduotojui.
Į įstatymą siūloma įrašyti išplėstą Konstitucijos normą dėl Seimo nario imuniteto. Pagal projektą, parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo.
Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.