Opozicijos teigimu, toks mokestis neskatins rinktis mažiau taršių automobilių ar naudotis viešuoju transportu. Atvirkščiai, kas kartą už automobilio registraciją atseikėjama pinigų suma gali paskatinti transporto priemonių savininkus ir toliau važinėti senais ir taršiais automobiliais vengiant juos keisti naujesniais.
Kilmė
Seime vykstant svarstymui dėl automobilių registracijos mokesčio, konservatorė Gintarė Skaistė jį pavadino veidmainišku, nes vykstant balsavimui dėl šio mokesčio Vyriausybė tuo pačiu pasiūlė įšaldyti Klimato programai skirtus 18 mln. eurų sumą tokiu būdu į valstybės biudžetą surenkant trūkstamą sumą.
Mykolas Majauskas taip pat negailėjo aštrios kritikos minėtam mokesčiui, pavadindamas jį Karbauskio mokesčiu, nes jo nereikės mokėti ūkininkams (registracijos mokesčiu bus apmokestinami tik iki 3,5 tonos sveriantys automobiliai, taigi, žemės ūkio technika nuo šio mokesčio bus atleista), be to, mokestis nebus taikomas kolekcinių automobilių savininkams.
Tuo tarpu valdantieji tokį mokestį įvardija kaip įprastą praktiką, egzistuojančią ir kitose šalyse. Valstietis Tomas Tomilinas suskaičiavo devynias ES valstybes, kuriose taikomas analogiškas automobilio registracijos mokestis, susietas su išmetamu CO2 kiekiu, Kęstutis Mažeika – keturiolika. Tuo tarpu Ramūnas Karbauskis mokestį, kuris bus taikomas tik perregistruojant automobilį, įvardija kaip palengvinimą Lietuvos gyventojams, kurie dabartinėmis sąlygomis tiesiog neišgalėtų mokėti už automobilį kasmet. Pasak jo, kitose šalyse analogiški mokesčiai gerokai didesni. DELFI nusprendė įsitikinti, kokius mokesčius už automobilius moka kitų ES šalių gyventojai.
Kas tiesa
Išanalizavus Europos automobilių gamintojų asociacijos pateikiamus duomenis, matyti, kad absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko vienokiu ar kitokiu pagrindu grįstus automobilio registracijos mokesčius. Tokio mokesčio nėra tik Švedijoje, kurios gyventojams reikia mokėti nuo automobilio svorio, naudojamo kuro tipo ir išskiriamo CO2 priklausančius nuosavybės mokesčius.
Keturiolikoje valstybių automobilio registracijos mokestis susietas su išmetamo CO2 kiekiu, tačiau, žvelgiant plačiau, registracijos mokestis su automobilio taršumu arba ekologija siejamas net septyniolikoje valstybių. Taigi, galima teigti, kad jokio automobilių mokesčio, susieto su automobilių taršumu, nebuvimas Lietuvoje iki šiol buvo veikiau išimtis, nei taisyklė.
Tam, kad analizė būtų tikslesnė, būtų teisinga tarpusavyje lyginti panašiu pragyvenimo lygiu pasižyminčių valstybių mokestines sistemas. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje pragyvenimo lygis, išreikštas perkamosios galios standarto vienetais, siekia 80. Žemesnis, bet vis dar pakankamai artimas, gyvenimo lygis buvo užfiksuotas šiose ES valstybėse: Portugalijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje; aukštesnis – Estijoje, Slovėnijoje, Kipre, Čekijoje ir Ispanijoje. Remiantis šiuo aspektu verta pasidomėti šių valstybių automobilių mokesčiais plačiau.
11 PGS vienetų mažesnį perkamosios galios standartą pasiekusioje Latvijoje registracijos mokesčio, susieto su automobilio išskiriamu CO2, nėra, tačiau Latvijoje taikomas kasmetinis nuosavybės mokestis, siekiantis nuo 12 iki 756 eurų priklausomai nuo automobilio išskiriamo CO2 kiekio. Visiškai CO2 į aplinką neišskiriantys automobiliai nuo mokesčio atleidžiami.
Lenkijoje be standartinio pirmos automobilio registracijos mokesčio jokie kiti mokesčiai automobiliams netaikomi.
Vengrijos gyventojai registruodami automobilį privalo mokėti registracijos mokestį, susietą su ES emisijų standartu. Registruojant Euro 5 standartą atitinkantį automobilį, mokestis siekia nuo maždaug 136 eurų priklausomai nuo kitų automobilio parametrų. Tuo tarpu už Euro 1 ar žemesnę klasę atitinkančio automobilio registraciją gali tekti sumokėti nuo 1634 eurų siekiantį registracijos mokestį. Elektrinių automobilių savininkai nuo šio mokesčio atleidžiami.
Slovakijoje registruojant automobilį mokamas registracijos mokestis apskaičiuojamas variklio galingumą padauginus iš automobilio likutinės vertės (nustatomos remiantis automobilio amžiumi). Šis mokestis gali siekti nuo 33 iki 3900 eurų, registruojant naują ir ypač galingą automobilį. Nors automobilio nuosavybės mokestis Slovakijoje netaikomas, čia egzistuoja motorinių transporto priemonių mokestis, apskaičiuojamas pagal transporto priemonės variklio tūrį ir siekiantis nuo 50 iki 218 eurų.
Portugalijoje mokamas automobilių registracijos mokestis, susisietas su išskiriamo CO2 kiekiu, taip pat – kasmetinis automobilio nuosavybės mokestis, apskaičiuojamas pagal automobilio variklio tūrį ir išskiriamą į aplinką CO2.
Tuo tarpu aukštesniu gyvenimo lygiu nei Lietuva pasižyminčiose valstybėse taikomi tokie automobilių mokesčiai:
Estija – viena iš nedaugelio ES valstybių, kurioje nėra taikomas joks su automobilio tarša susijęs mokestis, tačiau mažai pragyvenimo lygiu besiskiriančioje Slovėnijoje situacija jau visai kitokia. Šioje šalyje taikomas nuo automobilio išskiriamo CO2 ir naudojamo kuro tipo priklausomas registracijos mokestis, o didesnės talpos variklį turintys automobiliai apmokestinami dar vienu papildomu mokesčiu. Nuo 2018 metų Slovėnijoje veikia programa, skatinanti įsigyti netaršius automobilius. Gyventojams, pareiškusiems tokį norą, valstybė skiria subsidijas naujam automobiliui įsigyti.
Kipre taikomas tiek automobilio registracijos, tiek nuosavybės mokestis, susietas su išmetamu CO2 kiekiu. Iki 120 g/km CO2 išskiriančių automobilių savininkai nuo registracijos mokesčio atleidžiami, tuo tarpu, 180 g/km CO2 išskiriančių automobilių savininkams tenka mokėti 2 250 eurų siekiantį registracijos mokestį, kuris išauga dar 400 eurų, jei automobilis viršija ir šį taršumo rodiklį.
Nuosavybės mokesčiai iki 120 g/km CO2 išskiriantiems automobiliams čia siekia 0,50 euro už kiekvieną CO2 gramą, tuo tarpu ypač taršių automobilių savininkams tenka mokėti 8 eurus už kiekvieną CO2 gramą kilometre.
Čekijoje automobilių savininkai registruodami automobilį moka specialią aplinkosauginę įmoką. Jei automobilis atitinka Euro 3 ar aukštesnį emisijų standartą, tokio automobilio savininkas nuo mokesčio atleidžiamas, tuo tarpu Euro 1 standartą atitinkančių automobilių savininkams tenka mokėti beveik 200 eurų siekiantį mokestį, o nei Euro 1, nei Euro 2 standarto neatitinkančių automobilių savininkams – beveik 400 eurų siekiantį mokestį.
Ispanijoje taip pat mokamas automobilio registracijos mokestis, susietas su išskiriamu CO2 kiekiu.
Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad automobilių registracijos mokesčiai, susieti su automobilio tarša, yra įprasta praktika ES šalyse ir užsimindamas apie tai, kad kitose valstybėse panašūs mokesčiai yra didesni, R. Karbauskis buvo teisus.
Kas melas
Vis dėlto, ne visi politiko išsakyti teiginiai atitinka realybę. Žurnalistams R. Karbauskis užsiminė, kad tokių analogiškų automobilių mokesčių, kokie šiuo metu egzistuoja Lenkijoje ar Latvijoje, Lietuvos gyventojai nepakeltų. Tačiau, pasak statistikos, Lenkija yra viena iš nedaugelio ES valstybių, apskritai netaikanti jokių tiesiogiai su automobilio taršumu susijusių mokesčių.
Registruojant naują ar naudotą automobilį šioje šalyje taikomas nuo automobilio variklio darbinio tūrio priklausantis mokestis, galintis siekti 3,1 proc. automobilio vertės (mažesnio tūrio varikliams) arba 18,6 proc. automobilio vertės (didesnio tūrio varikliams). Automobilio nuosavybės mokesčiai Lenkijoje iš viso netaikomi.
Latvijoje automobilio registracijos mokesčio nėra, tačiau taikomas kasmetinis mokestis, kai kurių automobilių savininkams, gaunantiems mažesnes pajamas, galintis tapti našta, todėl dėl šios kaimyninės šalies Seimo narys gali būti teisus.
Daugelyje ES valstybių vien tik automobilių registracijos mokesčiu neapsiribojama. Siekiant efektyviai reaguoti į klimato kaitos problemą daugelyje valstybių veikia kompleksinės priemonės – su automobilio tarša susieti registracijos mokesčiai, kasmet atsižvelgiant į automobilio galią ir taršumą mokami mokesčiai, taip pat skatinamosios priemonės netaršiam automobiliui įsigyti.
- Šaltiniai
- 2019-12-17 Seimo rytinis posėdis Nr. 367
- Europos automobilių gamintojų asociacijos mokesčių gidas 2019
- Eurostat duomenys
