Artimiausias startas D. Rapšio laukia jau sausį: 14-15 ir 18-19 d. Kinijoje vyks du FINA Čempionų lygos etapai.
Po jų lauks dar savaitė atostogų, o tuomet – pirmoji pasirengimo stovykla Tenerifėje (Ispanija), treniruotės Panevėžyje ir Klaipėdoje, Europos čempionatas 50 m baseine ir galiausiai Tokijo olimpinės žaidynės.
Paskutinius pasiruošimo taškus trenerės Inos Paipelienės auklėtinis sudėlios stovykloje Japonijoje – bazėje, kurioje jau lankėsi 2018-ųjų rudenį.
Tuomet pažintinę stovyklą Hiracukoje surengę Lietuvos plaukikai nebuvo sužavėti pasiūlytomis sąlygomis – švelniai tariant.
D. Rapšys tikisi, kad japonai atsižvelgs į gautas pastabas, o pats ketina atsižvelgti į praėjusių metų patirtį planuodamas tolesnį savo grafiką.
Po olimpiados dar lauks FINA pasaulio taurės etapai ir komercinės ISL varžybos. Bet D. Rapšys nėra toks tikras, ar norėtų ir galėtų dar kartą ištverti tokį maratoną kaip praėjusiame sezone.
„Nežinau, ar vėl startuosiu pasaulio taurės varžybose, nes pernai dalyvauti visuose etapuose buvo kažkoks kosmosas. Net nežinau, ar pajėgčiau. O juk metų pabaigoje dar lauks pasaulio čempionatas trumpame baseine“, – į ateitį žvelgė šalies plaukimo rinktinės lyderis.
Dėl intensyvaus tvarkaraščio 24-erių panevėžiečio tarpsezonis iš esmės susidėjo tik iš gruodžio švenčių, o ir per jas atletas neturėjo daug ramybės.
„Mažai pailsėjau. Galvojau, padarysiu tai per šventes, bet patikėkite, kasdien teko kažkur važiuoti. Mano giminės rinkosi Vilniuje, todėl kiekvieną dieną iš Panevėžio keliaudavau ten ir atgal. Reikėjo savo artimiesiems duoklę atiduoti, reikėjo viską jiems išpasakoti. Bet šiek tiek galvą pavyko pravėdinti“, – sakė D. Rapšys.
Buvo nuvažiavęs atletas ir į Palangą, o ten ošiant Baltijos jūros bangoms įteikė savo ilgametei širdies draugei Jurintai Urbonaitei žiedą.
Kaip dabar sako plaukikas, po septynerių metų draugystės sužadėtuvės tebuvo formalumas.
– Jaudulio peršantis buvo mažiau nei pasaulio čempionato finale? – DELFI paklausė D. Rapšio
– Visai nesijaudinau. Turbūt pribrendo metas. Visi tą patį kalbėjo, kiek galima laukti. Iš tikrųjų, nelabai to dalyko sureikšminu, jau tiek metų esame kartu. Mano sužadėtinė taip pat nelabai to sureikšmina. Jei būtume galėję, nebūtume ir skelbęsi – būčiau užmovęs tą žiedą ir viskas.
– Vestuvės laukia po olimpinių žaidynių?
– Nežinau, žiūrėsime, kaip jose seksis. Sakau, kad jei gerai seksis, tai kelsime iškart, jeigu nesiseks, visai nedarysime. Bus matyti (juokiasi – DELFI).
– Ar po tokio intensyvaus sezono baseinas netapo atgrasus?
– Pačioje pabaigoje buvo labai sunku. Po paskutinių varžybų iki švenčių turėjau treniruotis, kad palaikyčiau formą, nes Čempionų lyga laukia jau labai greitai. Plaukiau, kad tik plaukčiau, veikiau maudžiausi. Trenerė pamatė, kaip man sunku, ir paleido viena diena anksčiau. Bet galvą vis tiek pravėdinau, dabar einu treniruotis su nauja jėga, o po Čempionų lygos gausiu dar savaitę atostogų. Manau, užteks.
– 200 ir 400 m distancijų plaukimai čempionatuose paprastai eina vienas po kito. Ar ir toliau bandysite apžioti abi rungtis, ar verčiau koncentruositės į vieną?
– Ir olimpinėse žaidynėse bus lygiai taip pat, vienas startas seks kitą. Aš net nežinau, ką daryti. Be to, dar sužinojome, kad olimpiniai finalai vyks rytais. Taip niekada nėra buvę, niekada nesu plaukęs maksimaliu tempu ryte. Manau, sportininkams toks grafikas nėra geras, bet patogiau bus televizijos žiūrovams. Nežinau, į ką labiau reikės koncentruotis.
– Ar ateinančiame sezone taikysitės ir į pasaulio rekordus?
– Tokių konkrečių planų nėra, bet savo asmeninį rezultatą visada norisi pagerinti, darysime viską, kad pasisektų. Aišku, matant, kaip tas pasaulio rekordas artėja, pasąmonėje kažkas lieka, bet tiesiog nuosekliai dirbsime ir gerinsime rezultatus.
– Kas būtent jūsų netenkino praėjusioje treniruočių stovykloje greta Tokijo esančioje Hiracukoje?
– Vanduo baseine buvo per karštas. Buvo labai sunku treniruotis, bandėme prašyti sumažinti temperatūrą, bet niekas nesutiko. Taip pat trenerė negalėjo naudoti švilpuko, nes jais leidžiama švilpti tik gelbėtojams. Ir kitų buvo niuansų: pavyzdžiui, baseine draudžiamos tatuiruotės. Jeigu ją turi, privalai pridengti, kažkuo užklijuoti, kitaip atrodo, kad kažkoks banditas esi. Simonui Biliui buvo tragedija, nes jis visas tatuiruotas (juokiasi – DELFI). Kitą sykį jau turėtų sportininkams padaryti išimtį.
Ir gyvenimo sąlygos – prastokos. Kadangi visi japonai – pusantro metro ūgio, kambariukai – labai maži. Į tualetą sunku nueiti, reikia susilenkti, įstūmus į kambarį lagaminą praeiti jau nebeįmanoma. Maistas – irgi tragedija, lietuviams neįprasta pusryčiams ryžius valgyti. Tikėkimės, iškeps kiaušinienės ar blynelių.
– ISL varžybų jūsų šių metų planuose nėra?
– Aš dar nelabai suprantu, kaip jos šiemet vyks. Girdėjau, kad planuojami net 27 startai. Nelabai įsivaizduoju, kaip tai įmanoma, kur tiek sutalpinti. Matysime. Kaip esu minėjęs, „Energy Standard“ komanda, kuriai turėjo atstovauti pernai, nebuvo labai patenkinta, kad pakeičiau planus. Bet mane suprato ir žadėjo vėl priimti į komandą.
– Vienas pagrindinių varžovų – kinas Sun Yangas – šiuo metu bylinėjasi Tarptautiniame sporto arbitražo teisme dėl atsisakymo duoti dopingo mėginį. Norėtumėte, kad jo nebūtų Tokijo olimpinėse žaidynėse?
– Iš pradžių galvojau, kad jis pažeidė taisykles. Bet po to paskaičiau, kaip viskas vyko: kad mėginį paimti norėjo žmonės, kurie neturėjo tokios teisės, kad bandė jį filmuoti tualete. Manau, tas burbulas – išpūstas, tikrai nemanau, kad kažkas iš to bus.
– Ar pačiam yra tekę įsivelti į panašų konfliktą su dopingo kontrolieriais?
– Ne, visada viskas vykdavo tvarkingai. Be to, galiu atsakyti tiems, kurie įsitikinę, jog vartoju kažkokį dopingą – neva kitaip šitiek startų neatlaikyčiau. Kad nekiltų jokių klausimų – per praėjusius metus buvau patikrintas 28 kartus. Tai – labai daug.
Pavyzdžiui, mano draugas iš Belgijos, olimpinis vicečempionas, sakė mėginį per visus metus davęs tik du kartus. Nežinau, kodėl mane taip dažnai tikrina. Gal dėl rezultatų, gal dėl piniginių prizų, kuriuos laimiu. Jie investuoja, todėl turbūt nori būti garantuoti. O gal dėl to, kad draugauju su Sun Yangu (juokiasi – DELFI). Jei rimtai, esu tikrinamas taip dažnai, kad neįsivaizduoju, kaip šiais laikais būtų galimą kažką vartoti. Su dopingo kontrole negali būti jokių „palauk, negaliu“.
– Kokiomis keisčiausiomis aplinkybėmis yra tekę duoti dopingo mėginį ne varžybų metu?
– Sistemoje reikia pildyti, kur ir kada būsime, įskaitant ir skrydžius, persėdimus oro uostuose. Kai kada ir juose gali patikrinti. Bet pas mane kontrolieriai visada užsuka, kai būnu namuose. Niekada nesu gavęs nė vieno įspėjimo dėl to, kad manęs nerado deklaruotoje vietoje. Bet juk ir neturime ko slėpti, gali mane tikrinti nors ir kasdien. Dažniausiai svečiai atvyksta vakare, kai jau guliu lovoje. Paskambina, tenka lipti iš lovos, rengtis ir dažnai sėdėti iki nakties, nes procedūra užtrunka.
