Taip kalbama apie gydytoją Benjaminą Spocką – vieną iš ryškiausių ir prieštaringiausiai vertinamų asmenybių pedagogikos ir vaikų psichiatrijos istorijoje, rašoma portale kulturologia.ru.
Despotė motina
Garsus psichiatras, sovietmečiu populiarios knygos „Vaikas ir jo priežiūra“ („Baby and Child Care“, 1946 m.) autorius, gimė 1903 metais Niu Heivene (JAV), daugiavaikėje šeimoje. Benjamino tėvas daugiausia laiko prabūdavo darbe, o jo žmona ištisas dienas leisdavo namuose ir be paliovos engė vaikus, gniuždydama jų ego. Remiantis amerikiečių gydytojo psichiatro prisiminimais, jo motina nepripažino jokios kitos nuomonės, išskyrus savo pačios. Net medikų ji nelaikė autoritetais: manė, kad pati geriau už visus žino, kaip tinkamiausiai gydyti ir auklėti savo atžalas. B. Spocko motina buvo nepataisoma puritonė ir akylai stebėjo kiekvieną savo vaiko žingsnį. Nuolatinės bausmės ir griežtas muštras toje šeimoje buvo kasdieniai, įprasti reiškiniai.
Praėjus daugybei metų B. Spockas prisipažino, kad motina siekė iš jo padaryti šventuolio kauke prisidengusį snobą. Tikrai nekeista, kad toks auklėjimas privedė prie apgailėtinų pasekmių: trims iš vaikų vėliau teko kreiptis į psichiatrą ir beveik visi (išskyrus, matyt, tik Benjaminą) patyrė problemų asmeniniame gyvenime.
B. Spockas, ko gero, buvo vienintelis iš vaikų, kuris nesibaigiančios tironijos sąlygomis sugebėjo likti pačiu savimi. Įstojęs į Jeilio universitetą, jis pasijuto išsilaisvinęs ir atsiribojo nuo motinos kontrolės – išsikėlė iš namų ir ėmė gyventi savarankiškai.
Studijų laikotarpiu B. Spockas aktyviai užsiėmė irklavimu ir sėkmingai atstovavo Jeilio komandai sporto varžybose. Praėjus keletui metų jis persikėlė į Niujorką. Jame netrukus susituokė.
Nepamainomas mamų vadovėlis
Tapęs gydytoju, B. Spockas visa galva pasinėrė į pediatriją ir psichiatriją. Stebėdamas, kokiomis nuostatomis vadovaujasi jaunos mamos ir kokių klaidų neišvengiamai padaro, jis analizavo jų elgesį remdamasis savo paties žiniomis ir Sigmundo Freudo darbais. Tada dar jaunas psichiatras nuolatos prisimindavo vaikystę ir santykius su motina: juos taip pat išsamiai analizavo. Galop B. Spockas suformulavo teoriją, tapusią, jo galva, psichologiškai sveiko vaiko auklėjimo pagrindu, ir ėmė pats leisti knygas.
Sulaukęs 40-ies B. Spockas ėmė rengti vaikų priežiūros vadovą – veikalą, turėjusį pakeisti (ir pakeitusį) visuotinai paplitusias nuostatas ir klaidinančias teorijas. Darbo prie knygos jis neapleido net tada, kai porą metų, kaip gydytojas, tarnavo laivyne.
Pasirodžiusį garsųjį bestselerį – visame pasaulyje išpopuliarėjusią knygą apie vaikų auginimą ir priežiūrą, daugelis amerikiečių priėmė kaip savotišką išpažintį ir sveika logika pagrįstą veikalą. B. Spockas, nors pasąmonėje ir tada dar jautė panišką baimę motinai, specialiai atvežė jai tą knygą, kad ši, ją perskaičiusi, paskelbtų savo verdiktą. Jis su siaubu tikėjosi, kad motina įsius ir sumaišys jo kūrinį su žemėmis, todėl labai apsidžiaugė, kai ji pasakė, kad knygoje tikrai esama iš esmės protingų patarimų.
Išleidęs knygą B. Spockas praturtėjo – jo kūrinys kurį laiką buvo vertinamas kaip vienintelis teisingas jaunų mamų vadovas. Pats autorius, tiesą sakant, tokios sėkmės nesitikėjo. Tarsi norėdamas užkirsti kelią aklam fanatizmui, jis nuolatos primindavo, kad jo patarimai – jokiu būdu ne panacėja, todėl neprivalu nesusimąstant elgtis taip, kaip jis rekomenduoja.
Deja, buvo per vėlu – knygos populiarėjimas darėsi nevaldomas, tiktai jos autoriui beprotiškas ažiotažas nesibaigė geruoju. Visų prima, patarimai, vykdyti visai neatsižvelgiant į konkrečiose šeimose besiklostančias aplinkybes, galop nepasiteisindavo, todėl po poros dešimtmečių kilo kardinaliai priešinga reakcija: B. Spocko rekomendacijos vis dažniau buvo linksniuojamos kaip iš esmės klaidingos.
Maitinimas ne pagal laikrodį, o vadovaujantis sveiku protu
Dabar kažkodėl priimta manyti, kad maitinti naujagimį B. Spockas mokė ne dažniau kaip kas keturias valandas. Dėl šios priežasties jo teoriją griežtai kritikuoja laisvo maitinimo krūtimi grafiko šalininkai. Vis dėlto iš tiesų tokių rekomendacijų B. Spockas nedalijo. Savo knygoje jis rašė kaip tik priešingai – kad tinkamas kūdikio maitinimas turi atitikti individualų grafiką, sudarytą atsižvelgiant į vaiko poreikius, tačiau taip pat nurodoma, kad pasirinkto režimo keisti nederėtų. Vienintelis dalykas, kurio jaunoms mamos B. Spockas daryti nepatarė, – tai duoti krūtį kas penkias minutes, kai tam nėra jokios priežasties.
Namai – ne kalėjimas
B. Spocko tvirtinimas, kad jauna mama suvis neprivalo užsisklęsti tarp keturių kambario sienų ir visą dėmesį skirti vien vaikui, kitados nuskambėjo kaip novatoriškas šūkis. Gydytojas rašė, kad moterys neturi atsisakyti progų nueiti į svečius arba į kiną – juk su vaiku tuo tarpu gali pabūti ir auklė arba kas nors iš artimųjų. B. Spockas labai teisingai nurodė, kad rūpinimasis vaiku iki išsekimo neigiamai veikia moters sveikatą, gali sukelti depresiją ir tapti nesutarimų su sutuoktiniu priežastimi, kadangi vyras tokiu atveju dažnai pasijunta nebereikalingas.
Vis dėlto daugybė jaunų tėvų šį patarimą suprato labai savotiškai – leido sau visai pamiršti apie vaikus, jų priežiūrą patikėdami auklėms, o patys visą laiką dirbo arba linksminosi.
Net 40 mln. vaikų, gimusių 1950–1960 metais, buvo auklėjami „pagal Spocką“. Vėliau gydytojui buvo priekaištaujama, kad būtent jis atsakingas už visiškos laisvės sąlygomis susiformavusios ilgaplaukių hipių kartos atėjimą.
Hipio etiketė
Įdomu tai, kad dabar B. Spocko mokymas laikomas senamadišku ir pernelyg griežtu, tačiau jam gyvam esant buvo kaip tik priešingai. Priesakai savo vaikus mylėti ir negailėti jiems švelnumo, patarimai atsižvelgti į vaikų poreikius ir vadovautis intuicija, konservatyvių amerikiečių buvo vertinamai kaip raginimai viską leisti. Kai kurie B. Spocko teorijos priešininkai netgi klijavo gydytojui hipio etiketę. Psichiatro pasisakymai prieš branduolinius bandymus ir karą Vietname buvo laikyti jo, kaip maištininko, reputacijos patvirtinimu.
B. Spockas aktyviai domėjosi politika, o 1972 metais netgi nutarė balotiruotis į prezidentus, tačiau surinko apverktinai menką skaičių balsų.
B. Spocko gyvenimui einant į pabaigą, žymiosios knygos apie vaikų auginimą pardavimas ėmė smukti. Kai jis rimtai susirgo, antra žmona nesugebėjo surinkti net gydymui būtinos sumos, nes beveik visus uždirbtus pinigus gydytojas skyrė labdarai.
B. Spockas mirė taip ir nesulaukęs savo 95-mečio bei ta proga numatyto septintojo knygos leidimo. Vėliau jo rekomendacijos, kaip auginti vaikus, palaipsniui buvo pamirštos.
