Rodos, atsakymas į jį yra labai paprastas – pakelkite akis nuo ekrano ir apžvelkite savo aplinką. Viską, ką matote, sukūrė vyrai. Viskas, su kuo turite reikalų – vyriausybė, universitetai, korporacijos – buvo sukurta vyrų. Netgi moteriška apranga, kosmetika ir aksesuarai – nuo kojinių ir aukštakulnių batelių iki auskarų ir perukų – iš pradžių buvo sukurta vyrams. Liemenėlė – ir ta yra vyriško proto išdava. Tad koks gali būti klausimas, kam reikalingas vyras? Aišku, kad gerbūviui sukurti!
Bet ar Jums patinka tas pasaulis ir aplinka, kurioje gyvenate? Pasaulis, kupinas chaoso, agresijos ir skolų? Aplinka, kupina skurdo, nepritekliaus, apdaužytų fasadų ir blogo oro? Pasiklausius politikų ir opozicijos iškart tampa aišku, kad pasaulis, kurį sukūrė vyrai – toli gražu ne rojus.
Pirmykščiais laikais, kai žmonėms reikėjo medžioti ne nuolaidas, o mamutus, buvo kažkaip aiškiau, kas oloje yra šeimininkas ir kam moteriai buvo reikalingas vyras. Tačiau šiandien tos lyčių funkcijos kažkaip išskydo ir susiniveliavo. Ir galbūt teisios yra feministės, bendrai nurodančios, kam yra reikalingas tas vyras – giminės pratęsimui... Džiugina bent tai, kad vienokia ar kitokia forma jis išvis yra reikalingas – tegu ir virtualus „spermos banko“ donoras.
Kam dar? Viename sename filme striptizo šokėja sakė: „Žinau, iš kur paimti pinigų. Pinigus reikia imti iš vyrų“. Tačiau ir vyro sponsorystės funkcija nebėra pati pagrindinė. Nusirenginėti prieš vyrus galima ir už 20 eurų, bet tai ne pinigai, sutikite. Juoba, kad šiais laikais vyras moterims reikalingas ne dėl pinigų. Ir tam pagrįsti yra visa virtinė įrodymų. Kad ir pati turtingiausia Anglijos moteris, knygų apie Harry Potterį autorė Joanne Rowling – vieniša motina. Ir pinigus ji susikrovė tikrai be vyro pagalbos.
Gynybinė vyro funkcija taip pat nugrimzdo praeityje. Jei dama negyvena kriminalinių suvestinių numylėtame Šiaulių rajone ir negrįžta namo iš naktinio budėjimo per Pasakų parką Vilniuje, tai greičiausiai jai labiau reikia saugotis ultravioletinių spindulių ir paparacių fotoblyksčių, o vyrai šiuose reikaluose visiškai nereikalingi. Mūsų laikais moteris kur kas dažniau gina skėčiai, guminės pirštinės, kremai, automobilinės signalizacijos ir tefloniniai dugnai, nei vyrai.
Kitas reikalas – psichologinė parama ir pagalba. Čia stiprioji lytis gali padėti, jei tik panorėtų, žinoma. Tačiau kaip rodo praktika, moterų zyzimas dėl pirmųjų raukšlių, kurios kaip tyčia atsiranda iškart po paaugliškų spuogų, skundai bendradarbiais-intrigantais, taksistais-chamais ir kitais niekšais – juos kur kas su didesniu susidomėjimu išklauso draugės, o ne vyrai.
Dar vienas variantas – vyras reikalingas seksui. Į tokį argumentą daug kas gali atsakyti homerišku juoku – sekso žaisliukai siūlo kur kas platesnį ir smagesnį asortimentą nei suprakaitavęs ir tingus kuilys, nesirūpinantis savo asmenine higiena. Dauguma moterų puikiai žino – jau pirmoji vestuvinė naktis vyrui dažniausiai prasideda nuovargio priepuoliu, iškart pereinančiu į vidutinio amžiaus krizę, nepaisant moteris apimančio energijos škvalo. Juoba kad pasaulyje yra tūkstančiai merginų, kurios turi „vyrą seksui“, tačiau vis tiek ieško „to vienintelio“. To, kuris... Ką?
Taigi, iš pirmo žvilgsnio XXI amžiuje vyras nebeatrodo pirmojo būtinumo prekė. Gal net šuo yra vertingesnis buities priedas nei vyras. Juk šuo nemoka slėpti jausmų, nemaskuoja priešiškumo, neapgaudinėja, niekam nespendžia pinklių, ir naktimis nekuria planų, kaip apiplėšti ir nužudyti kitus šunis?
Tačiau pabandykite sekundei įsivaizduoti mūsų pasaulį be vyrų. Pasaulį, kurio autoservisuose dirba vien moterys, vilkinčios tepaluotus kombinezonus ir niūriais veidas žarstančios varžtus. Pasaulį, kuri valdytų vien moterys-politikės: tada šalys gal ir nekariautų tarpusavyje, bet tikrai dauguma jų tarpusavyje nesišnekėtų! (O ir kaip būtų sunku išsirinkti tą vienintelę – juk niekam ne paslaptis, kad Lietuvos rinkėjai pirmenybę teikia gražiems vyrams ir negražioms moterims!) Įsivaizduokite moteris – policininkes, kurioms visai nerūpi, kiek sagų atsagstyta ant Jūsų marškinių ir kiek duobučių yra Jūsų skruostuose. Įsivaizduokite visuose apsauginių būdelėse sėdinčias tik damas, o juk joms vieną savaitę PMS, dar kitą savaitę – „tos dienos“... Plius jaunatis ir pilnatis. Arba štai dar vienas košmaras – už visų Lietuvos dviejų milijonų automobilių vairų – moterys.
Pabandykite įsivaizduoti situaciją nereguliuojamoje sankryžoje piko valandą... Ir jei visur bus tik damos, kas užleis Jums sėdynę visuomeniniame transporte? Kas paduos ranką damai, išlipančiai iš automobilio? Kas švilpčios pavymui sultingai klasiokei? Kas mušis vestuvėse? Na, ir kokios tada išvis bus vestuvės?.... Už lėktuvų šturvalų moterys, viena ranka dažančios nagus, kita – pešiojančios antakius... Taip, gal ir būtų nesunku matyti moteris-kuniges laikančiais mišias, tačiau vargu ar joms bus galima suteikti privilegiją išklausyti išpažinties ir nepaskleisti sužinotos informacijos toliau... Ir galiausiai, be vyrų net nebus kam pasakyti sakralinės frazės: „juk sakiau!“...
Taigi, be vyriškos valios, be vyriškos logikos, be vyriško maksimalizmo pasaulis nugrimztų į dar didesnį chaosą, sudarytą iš baimių, abejonių, iserikos, mazgočių, tamponų ir anticeliulitinių kremų. Ir kas tą chaosą suvaldys? Matyt, tas, kuris laikosi principo „pirmiausia – moterys ir vaikai“? Matyt, tas, kurio gyvenimas yra pigus ir ne toks vertingas kaip moterų ir vaikų (atkreipkite dėmesį, netgi „Delfi“, rašydami apie žuvusiuosius, pamini, kad tarp jų buvo „moterų ir vaikų“ – ir vyrų žūtis tarsi nieko nereiškia. Žinoma, blogai, kai kas nors žūsta, bet kažkaip nevalingai blogiausia, jei žūsta moterys ir vaikai) – netgi per „Titaniko“ katastrofą procentualiai žuvo daugiau turtingų vyrų nei neturtingų moterų. O, beje, kas ten toks mojuoja kirtikliu urano rūdos šachtoje? O kas ten toks 80 metrų aukštyje per uraganišką vėją knebinėjasi su antena? Ir kaip bepažiūrėsi, bet Dievas į Žemę visada nusileisdavo vyrišku pavidalu: Jėzus, Buda, Krišna, Sabonis...
Nes kad ir kokios emancipacijos gintų moteris į priekį, jos visos svajoja ir svajos apie „tą patį“, „tikrąjį“, „tą vienintelį“, t.y., tą, kuris jų kelio pabaigoje sugrąžins moteriai pasitikėjimą šio pasaulio tvarka, suteiks harmoniją, ramybę ir šilumą. Taip, joms gal ir nebereikia mūsų pinigų, raumenų ar energijos, tačiau yra vienas dalykas, kurio jos niekada negaus iš likusio pasaulio, o tik iš mūsų – meilės. Kuros apgaubti galėsime užsitempti baltus šortukus, paimti plunksnelę ir kartu pažaisti badmintoną – tą vienintelį žmonijos sukurtą judrųjį žaidimą, kuriame moteris su vyru gali jį žaisti kaip lygi su lygiu.
