Esu 17 metų jaunuolis. Gimiau, augau ir mokausi Lietuvoje. Gyvenime nieko netrūksta – esu laimingas vaikas, augantis šeimoje, kurios nė vienas iš tėvų nėra emigravęs. Nuo pat mažens pradėjau domėtis politika ir ekonomika, todėl teko girdėti daug kritikos buvusiai ir esamai valdžiai – kaip valdžia skatina emigraciją, kaip žlugdo verslus ir panašiai.
Visada buvau prieš tokius teiginius – negalėdavau susitaikyti su mintimi, kad ant mano valstybės mano tautiečiai gali taip blogai šnekėti. Visada oponavau prieš: Lietuvoje gera gyventi, reikia tik kažką daryti, o nesėdėti ir skųstis. Deja, šiandien pats susidūriau su ta skaudžia realybe, kurią neigiau. Kaip ir minėjau, esu 17 metų moksleivis, mokausi 11 klasėje. Netolimuose planuose – ekonomikos mokslai. Tolimesnėje perspektyvoje turiu svajonę – tikslą kurti darbo vietas ir motyvuoti jaunus žmones dirbti Lietuvoje. Tik kyla klausimas – ar jauno, motyvuoto žmogaus svajonėms bus lemta išsipildyti gimtajame krašte. Kodėl taip rašau? Labai noriu paprašyti, kad gerbiami valdžios žmonės, kurie priima įstatymus, prieš juos pasirašydami, ne tik perskaitytų, bet ir pamodeliuotų situacijas praktiškai.
Nė vienas, net suaugęs verslininkas, negalėtų paneigti, kad visi įstatymai „ant popieriaus“ atrodo gražiai ir jie veikia, bet ar yra jie draugiški verslui, ypatingai jaunam? Noriu pateikti savo pavyzdį. Perku ir parduodu žaidimo valiutą, gal skamba ir neįspūdingai, bet per mėnesį, nenuskriaudžiant mokslų, galima užsidirbti apie 200 eurų neatskaičius mokesčių (pripažinkite, tai geriau nei slampinėti gatvėmis, lošti, ar pardavinėti „žolę“).
Paskaičiuokime, kiek lieka pinigų „į rankas“ atskaičius visus mokesčius. Kadangi veiklą vykdau pagal individualios veiklos pažymą, mano sumokami mokesčiai sudaro apie 30 proc. Neturiu nieko prieš, kad mokesčius mokėti reikia, bet paskaičiavau, kad didžiąją mano mokamų mokesčių dalį sudaro sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokos. Kodėl tokia neteisybė – aš juk esu mokinys, kurį valstybė yra apdraudusi, kaip ir kitus mano bendraamžius ir jei aš nevykdyčiau jokios veiklos, valstybei minėtų mokesčių mokėti neturėčiau. Siūlo keisti sąlygas Mieli valdžios žmonės – ar nebūtų didesnė nauda valstybei surinkti gyventojų pajamų mokestį ir moksleivius atleisti nuo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų? Rašau apie naudą ne tik materialia išraiška, bet ir apie verslumo skatinimą ir jaunųjų verslininkų palaikymą bei motyvaciją.
Antras labai įdomus dalykas, kurį sutikau savo, kaip pradedančio verslininko kelyje – pridėtinės vertės mokestis. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad turiu patarėją mokesčių klausimais, dėl to narplioti susipynusių mokesčių kamuolį man, kaip pradedančiajam verslininkui, yra paprasčiau. Visada laikiausi nuostatos, kad jei galiu uždirbti bent centą per minutę, tą ir padarysiu, o ne sėdėsiu rankas sudėjęs. Bet toks mano mąstymas nepasitvirtino – pasirodo, pasiekus 45 tūkst. apyvartą per paskutinius 12 mėn. tampi PVM mokėtoju. Kokią įtaką tai daro verslui – 21 proc. pabrangsta parduodama prekė, kuri rinkoje tampa neperkama dėl per aukštos kainos. Aš prarandu pirkėjus.
Mano verslo ypatumas – apyvarta didelė, savikaina aukšta, o pelningumas žemas. Bet įstatymas yra įstatymas ir reikia jo laikytis, o mintis apie verslo kūrimą Lietuvoje giliai paslėpti knygų lentynoje arba slėpti mokesčius ir veiklą vykdyti šešėlyje. Labai gaila, kai nuo pat jaunystės yra ugdomas toks mentalitetas – slėpk ir gyvensi gerai arba iš viso nieko nedaryk, geriau eik prasigerk, užsiregistruok Darbo biržoje arba emigruok, nes kažką veikti Lietuvoje neapsimoka. Labai apmaudu, kai ne vienas ir ne du klasės draugai pastebi tą patį ir jau yra susiplanavę savo ateitį kurti Amerikoje, Anglijoje, bet ne čia, ne Lietuvoje, kur mes ir turėtume būti. Gerbiami įstatymų leidėjai, prisiimkite atsakomybę ir kurkite logiškais paskaičiavimais paremtus įstatymus, kad jų nereikėtų „apeidinėti“, vykdyti veiklą šešėlyje ar emigruoti.
Įstatymus, kuriuose nebūtų spragų, kurios leistų, pvz., kelius daryti plonesnius ir kad žmogus, gyvendamas Lietuvoje, būtų suinteresuotas kurti sąžiningai savo verslą ir negalvotų apie emigraciją!
***
DELFI apie skirtingus taikomus mokesčius paprašė pakomentuoti už juos atsakingas Lietuvos ministerijas.
Finansų ministerija nurodė, kad kalbant apie pridėtinės vertės mokestį (PVM), savo esme šis mokestis yra netiesioginis vartojimo mokestis.
„Tai reiškia, kad jis įskaičiuojamas į prekių ir paslaugų kainą ir jo mokestinė našta tenka galutiniam vartotojui. Juo apmokestinamos iš esmės visos suvartojimui parduodamos prekės ir paslaugos, tačiau techniškai jį surenka kiekvienas gamybos ir prekybos grandinėje dalyvaujantis subjektas (tai gali būti ir įmonė, ir fizinis asmuo, pvz., ūkininkas), o į biudžetą mokama suma faktiškai priklauso nuo sukurtos pridėtinės vertės, tai yra į biudžetą mokamas skirtumas tarp apskaičiuotos pardavimo PVM sumos ir pirkimo PVM sumos, sumokamos tiekėjams. PVM yra renkamas daugelyje šalių, jis yra pagrindinis vartojimo mokestis ES šalyse, harmonizuotas ES mastu ir taikomas visose ES valstybėse narėse.
Pagal ES teisę nuo PVM skaičiavimo ir mokėjimo galima atleisti smulkųjį verslą. Lietuvoje taikoma PVM registravimo PVM mokėtojais riba (45 tūkst. Eur) yra viena didžiausių. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje taikoma 40 000 Eur ribos, o pavyzdžiui, Vokietijoje – 17 500 Eur riba.
Šis mokestis yra reikšmingas valstybės biudžeto pajamų šaltinis, mokestinių pajamų struktūroje sudarantis didžiausią dalį, iš kurio finansuojamos sveikatos, socialinės, švietimo paslaugos ir kitos kasdieninės valstybės funkcijos.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad socialinis draudimas, kaip ir visa socialinė apsauga, remiasi fundamentaliais universalumo ir solidarumo principais.
„Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos socialinio draudimo sistema buvo konstruojama pagal Bismarko socialinės apsaugos tradicijos kontinentinės Europos pensijų sistemos modelį, kadangi kuriant socialinio draudimo sistemą buvo siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo „aprūpinimo“ negalintiems dirbti ir neturintiems pastovių pajamų gyventojams prie jų įmokomis įgyjamų teisių į išmokas, numatytas įstatymo.
Todėl socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas – garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės ir tėvystės, nedarbo, senatvės, netekto darbingumo ar kitais nustatytais atvejais.
Socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principu, tai reiškia, šiuo metu dirbančiųjų sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis yra finansuojama socialinio draudimo sistema, užtikrinanti kiekvienam išmokų gavėjui laiku mokamas išmokas.
Pažymime, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato socialinio draudimo įmokų „atostogas“: nustatyta galimybė savarankišką individualią veiklą pradedantiems asmenims visus pirmus metus nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų“.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė nurodė, jog Nuolatinėse studijose studijuojančius Lietuvos gyventojus, taip pat mokyklose besimokančius moksleivius, kol jie nevykdo darbinės veiklos ir jiems neatsiranda prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD) kitose apdraustųjų grupėse, PSD draudžia valstybė.
„Tai jiems garantuoja, kad išlaidos už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus bei medicinos pagalbos priemones bus kompensuotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Pradėjus darbinę veiklą, gyventojui (tuo pačiu ir nuolatinių studijų studentui bei moksleiviui) atsiranda prievolė mokėti PSD nuo visų asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Gyventojams, kurie patenka į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes, įstatymų leidėjas PSD įmokų kas mėnesį leidžia nemokėti, tačiau, pasibaigus kalendoriniams metams, tokie asmenys turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas PSD įmokas ir iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos PSD įmokų sumos skirtumą“, – komentavo ji.