Paklausta, koks, jos nuomone, buvo svarbiausias šių metų įvykis, N. Oželytė atsakė, kad tai buvo Prezidento rinkimai ir Lietuvos pasirinkimas įstrigti tarp praeities ir ateities.
„Ingrida Šimonytė būtų buvusi ateitis, Saulius Skvernelis būtų buvęs praeitis, o čia tiesiog įstrigome tarpulaikyje, ir dar neturime kur skubėti“, – kalbėjo signatarė.
Buvusi politikė pripažino, kad ji pati, būdama temperamentingu žmogumi, nelabai nudžiugo, tačiau įžvelgė ir teigiamų pokyčių.
„Man atrodo, mes baigiame savo klaidžiojimo po dykumą laikotarpį. Turiu mintyje Mozės žydų vedžiojimą 40 metų, kol išmirs paskutinis buvęs nelaisvėje. Pakilo jaunimas. Tai man padarė didžiausią įspūdį. Vadinasi, Lietuva yra gyva, nėra ko plaukų rautis“, – kalbėjo N. Oželytė.
Apie Seimą: kuo blogiau, tuo geriau
Filosofiškai signatarė žiūri į viską, kas vyksta Seime. „Kuo blogiau, tuo geriau. Todėl, kad kiekvienas, net ir kukliausią suvokimą apie valstybės reikalus turintis žmogus gali įsitikinti, kad nereikia dar kartą eksperimentuoti. Man atrodo, kad taip primityvu ir taip niekaip dar nėra buvę. Tai yra gerai, nes reikia pasiekti tam tikrą dugną, kad pradėtum kilti“, – kalbėjo N. Oželytė.
Jos nuomone, politikoje dugnas jau pasiektas. Pasak signatarės, dar blogiau būtų nebent tuo atveju, jei daugumą laimėtų Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Tada N. Oželytė suskubo tikslinti turinti mintyje ne lenkus, o tos partijos politikus.
„Aš pati turiu lenkiško kraujo, čia yra absoliučiai koloradiniai žmonės, ir aš neturiu daugiau jokių iliuzijų . Bet manau, kad lietuviai turi savigarbos ir į tokį dugną nesileis“, – kalbėjo N. Oželytė.
Viktoro Pranckiečio politinius viražus išliekant Seimo pirmininko poste signatarė stebi su šypsena.
„Profesorius yra profesorius. Man atrodo, kad jis politinių įsitikinimų iš viso neturi. (...) Bet aš jį gerbiu kaip žmogų, kuris turi tiek proto, kad laviruotų tarp šitų visų absoliučiai neadekvačių struktūrėlių. Ir jis laviruoja. Man labai smagu į jį žiūrėti“, – sakė N. Oželytė.
Daug kritiškiau ji atsiliepė apie premjerą Saulių Skvernelį.
„Tai, kad jis savo ligos įkaitu padarė visą Lietuvą, yra tiesiog nedora. Jei sergi tai sirk, o valstybė yra šiek tiek daugiau negu tu. Kaip žmogui jam užuojauta, tačiau jis tikrai nėra politikas, tai yra kažkoks asmeniškumuose įstrigęs žmogus“, – kalbėjo N. Oželytė.
Mato pokyčių galimybę
Kalbėdama apie kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, signatarė sakė matanti pokyčių galimybę.
„Jeigu kai kurios politinės struktūros ryšis kai kuriems kardinaliems pokyčiams savo viduje, aš manau, kad gali viskas keistis iš esmės. Jeigu nesiryš, tai keisis, bet ne tiek daug“, – sakė N. Oželytė.
Jos asmenine nuomone vienintelis žmogus, kuris turi potencialo tapti nauju lyderiu Lietuvoje, yra Ingrida Šimonytė.
„Apsiriboti, kad tik tuo, kad ji rinkimų sąrašą vestų, čia yra vaikų žaidimai“, – sakė N. Oželytė.
Asmeniškai ji sakė, kad nelinkėtų savo favoritei tokio kelio, bet kaip pilietė to linkėtų.
„Jeigu Ingrida būtų mano dukra, aš ant kelių jos maldaučiau šito nedaryti“, – sakė N. Oželytė, prisimindama kunigų Arūno Peškaičio, Roberto Grigo pasisakymus per jos prezidentinę kampaniją.
„Bet kaip pilietė labai norėčiau, kad taip įvyktų“, – sakė N. Oželytė.
Kita vertus, signatarė kalbėjo nepervertinanti valdžios reikšmės valstybėje.