„Jei Rusija pasikėsins į mūsų suverenitetą, žinote, kad nukentės ne tik taiki bendruomenė, – visi būsime įtraukti į karą. To NATO ir Vakarai netoleruos, nes įvertins kaip realią grėsmę sau. Ir tam tikra prasme bus teisūs“, – pareiškė A. Lukašenka, jį cituoja RBC.ru.
Baltarusijos prezidentas pridūrė, kad Baltarusija neketina laikytis nuošalyje kilus Rusijos konfliktui su kitomis valstybėmis. Anot A. Lukašenkos, per pastarąjį susitikimą su Rusijos Federacijos prezidentu Vladimiru Putinu jis priminė, kad Baltarusija grėsmės iš Vakarų atveju stos Maskvos pusėn.
„Taip per paskutines derybas ir pasakiau. Šiandien esame Rusijos forpostas. Ir uždaviau prezidentui Putinui klausimą: „Tu juk netoleruosi, jei praleisime tankus iki Maskvos, jeigu jie ten riedės?.. Jeigu kas nors panorės pakariauti su Rusija, mes į šalį juk nesitrauksime“, – sakė A. Lukašenka.
Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, A. Lukašenka pažymėjo, kad didžiausia grėsme Rusijai išlieka ne šalies prisijungimas prie NATO, o nacionalistų atėjimas į valdžią.
„Pati didžiausia Ukrainos Rusijai keliama grėsmė – ne NATO, o tai, jeigu į valdžią ateis ir ginklus į rankas gaus, kaip ten jūs grubiai sakote, nacikai. Tai jums būtų baisiau už NATO. Apie Ukrainą galvoju labai daug. Žinoma, bus blogai, jeigu Kijevą įsileis į NATO, nei Rusijai, nei Baltarusijai saugumo tai nepridės, bet tas kitas scenarijus būtų žymiai baisesnis“, – sakė Baltarusijos prezidentas.
„Būtų geriausia, jeigu Ukraina laikytųsi kurso, koks buvo griuvus Sovietų Sąjungai. Nereikia kaltinti Petro Porošenkos ar Viktoro Janukovyčiaus: tai, kad Volodiai Zelenskiui susiklostė tokia situacija, kalti visi prezidentai“, – per interviu konstatavo A. Lukašenka.
Rusija turėtų pati prisijungti prie kaimyninės Baltarusijos, o ne versti Minską suktis Maskvos orbitoje, kalbėjo Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.
Maskva ir Minskas priklauso dvišalei „sąjunginei valstybei“ ir pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutavo dar gilesnių ryšių klausimais. Nesibaigiančios diskusijos skatina nuogąstavimus, kad dabartinis Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas po 2024 metų, pasibaigus jo prezidento kadencijai, gali tapti šio naujo dviejų valstybių darinio lyderiu.
„Paprasčiausias variantas, kai Rusija ir Baltarusija sutinka su sąjunginės valstybės sąlygomis, – jūs prisijungiate prie Baltarusijos“, – per interviu „Echo Moskvy“ pareiškė Baltarusijos prezidentas.
„Kodėl atsiranda raginančių mus jungtis prie Rusijos? Kodėl niekas nekalba apie kitą galimybę? Tik įsiklausykite: Rusija – Baltarusijos dalis“, – sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka, per visus 25 metus Baltarusijos prezidento poste visada kliovęsis paskolomis iš Rusijos ir Maskvos sudarytomis palankiomis sąlygomis pigiai pirkti energiją, panašią idėją jau išsakė ir pavasarį.
Rusija, kurios ekonomika net 29 kartus pranoksta Baltarusijos ūkį, praeitais metais ėmėsi mažinti subsidijas energijai ir paskolas savo mažesniajai kaimynei. V. Putinas praeitą savaitę, kalbėdamas apie progresą sąjunginės valstybės klausimu, iškėlė naujų nuolaidų dujoms idėją.
Per antradienį, gruodžio 24 dieną, duotą interviu A. Lukašenka perspėjo, jog bandymas per prievartą paversti Baltarusiją Rusijos dalimi gali sukelti karinį konfliktą su Vakarais.
Minską neramina didesnio masto integracija su Maskva po Rusijos 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.
Trečiadienį, gruodžio 25 dieną, komentuodamas Baltarusijos prezidento pasisakymus, Kremlius pareiškė, jog ginčytinus A. Lukašenkos žodžius vertina kaip priešiškus Rusijai.
„Kai kurių aštrių kampų neišvengsi, bet tai negadina bendros atmosferos. Mes jau padarėme titanišką darbą sutarę dėl integracijos didinimo planų ir stiprindami sąjunginę valstybę“, – „RIA Novosti“ cituoja V. Putino atstovą spaudai D. Peskovą.
Vienas A. Lukašenkos vyriausybės narys pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija planuoja jau šią savaitę išspręsti nesutarimus dėl dujų, naftos ir mokesčių. V. Putinas ir A. Lukašenka integracijos paketą pasirašys, tačiau data neskelbiama, patikino pirmasis Baltarusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Krutojus. Diskusijos dėl gilesnės politinės integracijos nukeltos į kitą derybų etapą, su situacija puikiai susipažinusius neįvardytus šaltinius gruodžio 25 dieną citavo Rusijos naujienų portalas RBC.
Per interviu „Echo Moskvy“ A. Lukašenka paneigė, kad kartu su V. Putinu per pastarąjį susitikimą kalbėjosi apie viršvalstybinio darinio (kurį Rusija ir Baltarusija integracijos plane įvardija 31-uoju punktu) formavimą.
A. Lukašenka antradienį pareiškė esąs tikras, kad šalis išsaugos suverenitetą kuriant sąjunginę valstybę su Rusija.
„Nėra jokios prieštaros. Mes esame dvi suverenios nepriklausomos valstybės – Baltarusija ir Rusija. Dabar vykdome integraciją, kuri nė kiek nemažina nei Rusijos, nei Baltarusijos suvereniteto“, – sakė A. Lukašenka radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje.
„Kas yra suverenitetas? Tai valdžia teritorijos atžvilgiu. Turime sienas, Rusija turi sienas, valdžia įgyvendinama šių sienų ribose. Ir mes jokiu suverenitetu nesidalijame. Nei Rusija, nei Baltarusija“, – paaiškino jis.
Rusija nori gamtinių dujų kainą Baltarusijai nuo 2020 metų kilstelėti penktadaliu, iki 152 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, pareiškė Baltarusijos prezidentas.
„Aš dažnai kritikavau Rusijos vyriausybę: jūs iškeliate šiuos klausimus į prezidentų lygmenį, ir mes, naujų metų išvakarėse, užuot susitikę su mano artimu draugu Vladimiru Vladimirovičiumi Putinu ir pakėlę taurelę degtinės ar naminės (aš jos atvežčiau iš Belovežo girios), paspaustume vienas kitam ranką, mes pradedame rietis. Kaip galima sustyguoti ekonomiką, jei mums sakoma: dujos turi kainuoti 152 dolerius“, – Rusijos radijo „Echo Moskvy“ eteryje kalbėjo A. Lukašenka.
Šiemet Baltarusija rusiškas dujas perka po 127 dolerius už tūkstantį kubų.
A. Lukašenka pridūrė, jog Minskas siūlė Maskvai už dujas atsiskaityti Rusijos rubliais, tačiau toks pasiūlymas atgarsio nesulaukė.
„Mes dujas iš jūsų perkame už JAV dolerius. Jūs kalbate apie bendrą valiutą, ir mes siūlėme tarpusavyje prekiaudami atsiskaityti rubliais. Atsakymo nesulaukėme. Labai keistai tai atrodo. Norima JAV dolerių. Štai tokia mūsų valiutų sąjungos esmė“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Baltarusija anksčiau ilgai bandė išsiderėti, kad rusiškos dujos jai kainuotų tiek, kiek jos kainuoja kaimyniniams Rusijos regionams, tai yra bemaž perpus mažiau nei dabar, nes tai esą atitiktų šalių integracijos, bendros rinkos kūrimo principus. Maskvai tokį Minsko norą ignoravus, A. Lukašenka šio mėnesio pradžioje pareiškė, jog Baltarusiją tenkintų, jei rusiškų dujų kaina būtų sumažinta maždaug 15 procentų.
Dabartinė Rusijos ir Baltarusijos dujų sutartis baigs galioti šių metų pabaigoje; likus vos kelioms dienos iki 2020-ųjų, naujos sutarties kol kas nėra.