Važiuojant Kūčių dieną iš Vilniaus Klaipėdos link, tuščiame greitkelyje aplenkė vadovybę vežiojantis automobilis, žybsėdamas, kaip Betliejaus žvaigždė, mėlynomis liepsnelėmis, o paskui jį dar gražiau spindėdamas lėkė policijos visureigis. Priklauso su apsauga ir dideliu greičiu, net ir kai kelias beveik visiškai tuščias, ir galima važiuoti, kaip visiems, pagal kelių eismo taisykles, nes šalies vadovai tik taip ir važinėja. Čia kaip metafora mūsų gyvenimui: jei esi greitkelyje, spausk gazą ir nestabdyk, tau visi keliai tiesūs, ir šampanas tau bus ne alkoholis, jei tavo teisingos pareigos ir teisinga darbovietė. Taip ir Kristus juk sakė, siūlydamas taurę muskatinio putojančio mokiniams: „Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra ne alkoholis, o mano kraujas“. Gal ir kiek kitaip sakė, bet esmę jūs pagaunate.
Metai buvo geri. Ta prasme, visiems geri, kam iki šiol sekėsi. Karbauskis šiemet laimėjo visus rinkimus iš eilės, Pranckietis liko Seimo pirmininku, kaip nepaskandinamas lėktuvnešis, Venckienė grįžo šventėms į Tėvynę, kaip balta pieno puta, ir neteko didžiosios dalies kaltinimų, kurie jai buvo pareikšti.
Pramogų pasaulyje išsiskyrė visos garsios poros, kurioms atėjo laikas išsiskirti, o likusios gyvena ir gyvens laimingai. Vilniuje vėl šiukšlių krūvos, bet užtat labai pabrangs jų išvežimas, ir tai savotiškai yra geroji naujiena: vilniečiai, sako mums savivaldybė, mes labai blogai dirbome, tai kitąmet turėsite mokėti už mūsų darbą žymiai daugiau. Bučiuokit kanopą.
Vietoj nacionalinio stadiono – špyga mums visiems taukuota ir užtat yra naujos, gražios vizualizacijos, kaip galbūt galėtų atrodyti viskas po šimto metų. „Mes čia visko pribraižėme ir pripiešėme, pasižiūrėkite paveikslėlius, kad nereikėtų žiūrėti į tikrus griuvėsius, o paskui mes jums dar pripiešim, nes lankstinukai ir piešiniai yra viskas, ką mes sugebam daryti.“
Siūlau visiems merams tą patį rinktis vietoje gatvių remonto ar šiukšlių išvežimo: tiesiog užsakyti gražius piešinius, kaip kada nors atrodys gatvės be duobių arba kaip atrodo švarus šiukšlių konteineris, neapdėtas šimtais dvokiančių maišų ir neapspistas žiurkių, ir rodyti tuos piešinius gyventojams.
Gerai ir verslui: kuo toliau, tuo smarkiau stato parduotuves Lenkijoje ir Latvijoje anapus sienos, o ir šiaip verslai visoje šalyje nespėja samdyti darbuotojų. Dirbančiųjų ir toliau reikia tiek, kad savų neužtenka, ir atsidarinėja naujos oro jungtys ukrainiečiams į Lietuvą važiuoti, kad galėtų dirbti ir mums augančią gerovę kurti. Automobilių nėra kur statyti, o legendinė šventinė dviejų valandų kelionė nuo prekybcentrio iki namų tapo dviejų valandų kelione nuo savo parkavimo vietos iki išvažiavimo iš prekybcentrio. Visi gali sėdėti kamščiuose ir kelti nuotraukas į Feisbuką, apie tai, kaip sėdi kamščiuose, ir jas Feisbuke žiūri tie, kas patys sėdi kamščiuose.
Oro linijoms trūksta lėktuvų, kad sutalpintų keliaujančius iš Vilniaus ir į jį, ir reisų skaičių galėtų dar didinti, bet industrija nespėja tenkinti mūsų beprotiškos paklausos. Pirkėjai šventėms iš lentynų ir internetų šluoja viską, lyg būtų atėjęs komunizmas ir viskas būtų dalijama nemokamai.
Čia taip yra tiems, kam sekasi būti teisingoje gyvenimo vietoje.
Jeigu jūs esate vienoje tų profesijų, apie kurias visi šneka, kaip apie būtinai visiems reikalingas Lietuvoje, bet su jomis elgiasi, kaip su nesusipratimu.
Jei 2019 metus pradėjote būdamas ugniagesiu, gydytoju valstybiniame darbe arba, apsaugok Viešpatie, mokytoju, tai jums blogos naujienos, nes metus baigiate ten pat, kur ir pradėjote. Tą patį yra sakęs ir Išganytojas: „Palaiminti bibliotekininkai, nes jie dirbs už minimumą, nes kol senų knygų visi neperskaitė, nevalia jiems algų didinti.“
Lietuvoje geriau būti pašalpiniu, negu mokytoju: jei esate kokioje „rizikos grupėje“, tai jums yra visokių programų, projektų, grantų ir išmokų, ir jumis rūpinsis socialiniai darbuotojai ir pas jus atvažiuos ir paklaus, kuo galime jums padėti. Jei mokote vaikus, tai vienintelė programa, kurią jums gali pasiūlyti, bus patarimas pakentėti ir pabūti ramiai. Pagalbos jums nėra, pamainos irgi, nes niekas nebeina mokytis mokytojo darbo. Kas nors pasikeis tik tada, kai vieninteliai likę mokytojai Lietuvoje bus iš Ukrainos ir Moldovos, ir dėstys atitinkamai ukrainiečių ir moldavų kalbomis.
Lietuvoje geriau padeginėti namus, negu būti gaisrininku: jei padegsite ką nors, jūsų paklaus, kodėl jus visuomenė taip nuvylė, kad esate priversti imtis degtukų ir benzino kanistro. Jei važinėjate gesinti gaisrų, tai niekas jūsų nepaklaus, ko jums reikia ir kas jus nuvylė. Niekam nesvarbu.
Ir Lietuvoje geriau būti narkomanu, negu gydyti nuo priklausomybių, geriau žaloti savo sveikatą, negu ją gydyti kitiems.
Kažkada Lietuvos kaime buvo trys svarbiausi žmonės: kunigas, gydytojas ir mokytojas, dabar mūsų gyvenvietėse, kaimuose, miestuose ir miesteliuose, juos pakeitė savivaldybės tarnautojas, pardavimų vadybininkas ir influenceris.
Jei Trys Karaliai ateitų su dovanomis sveikinti kūdikėlio šiandien Lietuvoje, tai jie atneštų ne aukso, smilkalų ir kvapiųjų aliejų, o prekių katalogą, mėnesio narystę sporto klube ir nemokamą nuolaidų kortelę, ir nuneštų juos ne gimusiam kūdikėliui, o savivaldybės vyr. specialistei, kuri skirsto vietas vaikų darželiuose.