Taip neatsitiko.
Ketvirtadienį pradėdamas šiųmetinį susitikimų su žiniasklaida maratoną, V. Putinas greičiausiai nenorės paminėti, kad 1,8 proc. augimas, kurį jis prognozavo 2019 m., iš tiesų greičiausiai neviršys 1,3 proc. Neįvyko ir žadėtasis ilgai lauktas gyvenimo lygio pagerėjimas.
V. Putino vyriausybė tikisi, kad kitų metų rezultatai bus geresni, kadangi didesnės vyriausybės išlaidos ir mažesnės palūkanų normos turėtų padėti padidinti augimą iki apytikriai 2 proc. Pasak ekonomistų, V. Putino trijų su viršum procentų tikslas ir toliau išlieka nepasiekiamas.
„Tai tikrai gali būti iššūkis, – teigia Maskvos „Renaissance Capital“ ekonomistė Sofija Donec, kurios prognozės 2020-siesiems yra vienos optimistiškiausių. – Esame senstanti ekonomika, todėl, jei norime paskatinti augimą, turime iš pagrindų pertvarkyti ekonomiką.“
V. Putino spartesnio augimo lūkesčiai po penkerius metus trukusio pajamų mažėjimo paveikė jo populiarumo reitingus ir šiemet paskatino daugybę viešų protestų. Trečiadienį paskelbti duomenys parodė, kad spalį realus darbo užmokestis paaugo daugiau nei tikėtasi (3,8 proc.), o lapkritį mažmeninė prekyba padidėjo 2,3 proc. – šiek tiek optimistinių naujienų kitų metų ekonomikai.
400 milijardų dolerių infrastruktūros programa, pavadinta Nacionaliniais projektais, kuri turėjo būti pradėta įgyvendinti šiais metais, buvo atidėta įvedus kruopštesnį lėšų paskirstymo patikrinimą. „Atrodo labai daug“, – pažymėjo V. Putinas anksčiau šį mėnesį, kai Rusijos audito rūmų vadovė pranešė, kad iš šių metų biudžeto liko nepanaudota maždaug 1 trilijonas rublių (15 milijardų dolerių).
Ką sako mūsų ekonomistai:
„Bloomberg“ apklausa rodo, kad 2019 m. Rusijos ekonomikos augimas sieks maždaug 1,2 proc., o kitais metais išaugs iki 1,6 proc. Pramonės gamyba lapkritį padidėjo tik 0,3 proc., gerokai mažiau, nei prognozavo dauguma „Bloomberg“ ekonomistų (2,6 proc.). Ūkio ministerija perspėjo, kad nusilpimas tęsis ir gruodžio mėnesį.
Šiais metais pagrindinė gera žinia ekonomikos fronte buvo infliacijos mažėjimas: šiuo metu ji nesiekia centrinio banko nustatyto 4 proc. tikslo, nors metų pradžioje išaugę mokesčiai buvo ją padidinę. Tačiau realios disponuojamos pajamos atsigauna lėtai, nepaisant šiais metais pasikeitusio duomenų skaičiavimo metodo, dėl kurio gauti geresni skaičiai.
„Kiti metai turės lemiamos reikšmės vertinant, ar įmanoma pasiekti V. Putino užsibrėžtą tikslą, – teigia Tatjana Evdokimova, vyriausioji Maskvos „Nordea“ banko Rusijos analitikė. – Vyriausybė turės parodyti, kad yra pasirengusi įgyvendinti daugiau infrastruktūros projektų.“
