„ES iš principo priešinasi sankcijų ES bendrovėms, užsiimančioms teisėta verslo veikla, įvedimui“, – sakė Bendrijos atstovas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė JAV sankcijas bendrovėms, statančioms Baltijos jūros dugnu klojamą beveik 11 mlrd. dolerių (9,9 mlrd. eurų) Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, Amerikos Kongresui išreiškus nuogąstavimų, kad šis projektas suteikia Kremliui pavojingą svertą spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje.
Šis vamzdynas turi padvigubinti Rusijos gamtinių dujų eksporto į pirmaujančią Europos ekonomiką Vokietiją apimtis.
JAV įstatymų leidėjai perspėjo, kad dujotiekis sudarys sąlygas toliau lobti Vašingtonui priešiškai Rusijos vyriausybei ir smarkiai padidins prezidento Vladimiro Putino įtaką Europoje, žemyne tvyrant padidėjusiai įtampai.
Europos Komisija šiuo metu analizuoja galimą JAV sankcijų poveikį.
„Komisijos tikslas visuomet buvo užtikrinti, kad „Nord Stream 2“ veiktų skaidriai ir nediskriminuojančiai, taikant atitinkamo laipsnio reguliuojančią priežiūrą“, – pabrėžė ES atstovas.
Pasak jo, gegužę įsigaliojusios vamzdynų priežiūros taisyklės yra pripažįstamos JAV.
Vokietijos vyriausybė sankcijas taip pat pasmerkė.
„Vyriausybė atmeta tokio pobūdžio ekstrateritorines sankcijas. Jos smogs Vokietijos ir Europos bendrovėms; [sankcijos] taip pat prilygsta kišimuisi į mūsų vidaus reikalus“, – sakoma kanclerės Angelos Merkel atstovės Ulrike Demmer pranešime.
Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ yra Šveicarijoje registruotos šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelis akcininkas, o jo partnerės – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje klojamas greta beveik aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
JAV sankcijos buvo įvestos praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant ES, sudarė preliminarų susitarimą dėl dujų tranzito į Europą. Šiuo metu taikoma dujų tranzito per Ukrainą sutartis liausis galiojusi gruodžio 31-ąją.
ES apie 18 proc. savo suvartojamų dujų gauna iš Rusijos per Ukrainą, todėl Bendrijos pareigūnai buvo suinteresuoti, kad Kijevas ir Maskva susitartų šiuo klausimu.