Tuo metu „MT Group“ direktoriaus pavaduotojas Simonas Kunickas DELFI sakė, kad sutarties sudarymas su konkurso laimėtoja „Alvora“ dar gali būti sustabdytas. Jis teigė matantis problemų dėl viešųjų pirkimų procedūrų ir grėsmių nacionaliniam saugumui.
Įvertinus iš naujo, tas pats laimėtojas
Gruodžio 10 dieną konkurso organizatorė „Amber Grid“ pranešė, kad jungtį su Lenkija (GIPL) už 79,85 mln. eurų statys „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ (ŠDS).
„Pirkimo komisijai iš naujo pilna apimtimi įvertinus galutinius rezultatus, „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos“ pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, nes jis pranašesnis pagal pasiūlytą darbų atlikimo kainą ir kokybės kriterijų.
Pagal kainą laimėtojo pasiūlymas buvo 5 mln. eurų pigesnis už antroje vietoje likusio tiekėjo pasiūlymą. Pagal kitus kriterijus, pasiūlymai skyrėsi nežymiai. Šiame konkurse pasiūlymų kaina sudarė 84 proc. lyginamojo svorio“, – rašoma pranešime.
Antroje vietoje liko „MT Group“ ir „Rafako“. S. Kunickas sakė, kad „MT Group“ yra inicijavusi teismo ieškinį.
„Pirma, dėl to, kad „Amber Grid“ grįžo į pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo etapą po to kai buvo sužinotos pasiūlymų kainos, nors tai draudžiama pagal pirkimo sąlygas.
Toks apribojimas, kuris numato, kad visų pirma turi būti įvertintas pasiūlymų naudingumas ir tik tuomet atplėšiami kainų vokai užkerta kelią manipuliuoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais ir „pritempti“ pigiausią pasiūlymą skiriant jam daugiau naudingumo balų, nei turėtų būti nešališko vertinimo atveju. Šiuo atveju mes turime situaciją, kuomet vertindami „MT Group“ ir „Rafako“ pasiūlymą pirmą kartą komisija skyrė 15 iš 17 balų, o atlikdama pervertinimą pagal tuos pačius duomenis ir dokumentus sumažino įvertinimą iki 7 balų iš 17 galimų.
Šiuo klausimu byloje yra pasisakiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri teigia, kad teismas turi įvertinti ar vertinimas ir numatyti kriterijai kokybiniai (individualiai ir subjektyviai įvertintini) ar visgi kiekybiniai (įvertintini matematiškai). VPT nuomone jeigu vertinimo kriterijai kokybiniai tokios procedūros vykdymas esminis pažeidimas ir pirkimas privalėtų būti apskritai nutrauktas“, – pasakojo jis.
Antroji S. Kunicko įvardinta priežastis – įžvelgiami vertinimo pažeidimai.
„Amber Grid“ vertinimo procedūrą atliko neskaidriai, ir melavo apie turimą informaciją, kurią gavo pasikreipę į patirties pažymas išdavusius užsakovus Vokietijoje.
Galiausiai ekonominio naudingumo balai buvo sumažinti nepaisant net papildomai pateiktų pažymų, kurios išsklaidė bet kokias abejones dėl patirties (už kurios neva tai nebuvimą) balai buvo sumažinti. Atstačius tik dalį neteisėtai atimtų vertinimo balų laimėtoju privalėtų tapti „MT Group“ ir „Rafako“ konsorciumas. Mūsų supratimu visas tas grįžimas į pasiūlymų vertinimą tebuvo vykdomas siekiant atimti pakankamą skaičių balų iš „MT Group“ ir „Rafako“ ir legitimizuoti „Alvoros“ paskelbimą laimėtoju (neva tai vykdant „naują ir skaidrią“ procedūrą)“, – sakė jis.
„MT Group“ atstovas nurodė, kad turi teisę prašyti laikinųjų apsaugos priemonių (LAP), t. y. draudimo „Amber Grid“ sudaryti sutartį su „Alvora“ ir ŠDS.
„Teismui nusprendus taikyti LAP, tai būtų aplinkybė stabdanti sutarties sudarymą“, – sakė S. Kunickas.
Kalbėdamas apie „Alvoros“ atitiktį nacionalinio saugumo interesams, jis pastebėjo, kad „MT Group“ jau kelis kartus kreipėsi į Vyriausybę dėl pakartotinio įvertinimo, tačiau tai daryti buvo atsisakyta.
„Vadovaujantis pirkimo sąlygomis, nustačius laimėtoją, jo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą privaloma atlikti Vyriausybės komisijoje. Šiuo atveju „Alvoros“ atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą atsisakoma daryti nepaisant to, kad: (1) senas sprendimas dėl „Alvoros“ paskelbimo buvo panaikintas; (2) buvo atlikta nauja vertinimo procedūra ir priimtas naujas sprendimas; (3) nuo praėjusio vertinimo praėjo beveik pusmetis; (4) keitėsi „Alvoros“ generalinis vadovas ir kiti vadovaujantys asmenys.
Mes planuojame pakartotinai kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, Prezidentą ir Vyriausybę dėl pakartotinio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“, – sakė S. Kunickas.
Jis pridūrė, kad jeigu būtų priimtas sprendimas, jog „Alvora“ ir ŠDS neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tada „Amber Grid“ privalėtų panaikinti sprendimą dėl laimėtojo.
„Alvorą“ įvertinti dar kartą neseniai paragino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
„MT Group“ penktadienį pateikė pretenziją „Amber Grid“. Kol ji neišnagrinėta, sutarties pasirašyti negalima.
„Alvoros“ atstovai į DELFI paklausimus neatsakė.
Komplikuotas konkursas finišo tiesiojoje
Susiklosčiusią situaciją interviu pakomentavo „Amber Grid“ akcininko „Epso-G“ vadovas R. Zukas.
– Anksčiau skelbta, kad dėl sutarties su „Alvora“ gruodžio 23 dieną spręs „Amber Grid“ akcininkai. 96,58 proc. akcijų valdo „Epso-G“, o kokios dalies akcininkų pritarimo reikia?
– Reikia daugumos. „Epso-G“ turi beveik 100 proc., tad jos balsas bus lemiamas.
Kalbant apie situaciją bendrai, esame paskutinėje pirkimo procedūros stadijoje. Jau yra paskelbtas laimėtojas. Tai padaryta gruodžio 10 dieną. Be to, yra tam tikri atidėjimo terminai, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, t. y. 10 dienų, iki gruodžio 20 dienos – iki tada negalėjome pasirašyti sutarties su laimėtoju.
Lygiagrečiai suplanuota atlikti reikalingus darbus grupėje – tiek „Amber Grid“ valdyba, tiek „Epso-G“ valdyba turi priimti korporatyvinius sprendimus pagal bendrovių įstatus. Ši suma yra didelė, viršijanti generalinio direktoriaus, valdybos kompetencija ir dėl to reikalingas akcininkų susirinkimas.
„Epso-G“ valdyba šį klausimą nagrinėja iš esmės, nepaisant to, kad yra dauguma akcijų – bet yra ir atsakomybė už įmonės sprendimą. „Epso-G“ valdyboje yra du Energetikos ministerijos atstovai ir trys nepriklausomi nariai. Turėjome posėdį, kuriame nagrinėjome teisinius, ekonominius, finansinius aspektus.
Balsavimas numatytas pirmadienį, gruodžio 23 dieną. Negaliu pasakyti, kaip jis vyks, nes ši informacija turi būti atskleista visuotinio akcininkų susirinkimo metu.
Pats pirkimas buvo pakankamai komplikuotas. Tai matome tiek iš viešos informacijos, tiek iš užsitęsusio proceso. Pirkimo procesą pradėjome 2018 metais vasarą. Jis buvo suskaidytas į dvi dalis: buvo perkami dujotiekio tiesimo darbai ir plieniniai vamzdžiai.
Vamzdžiai įsigyti šių metų vasarą ir daugmaž tuo pačiu metu turėjo pasibaigti rangos pirkimas. Turėjome būti užtrukę metus, bet dėl komplikacijų su rangos pirkimu dabar užbaiginėjame procedūras. Tuo metu dujotiekio vamzdynai yra įsigyti.
Bendrai visas GIPL projektas turėtų kainuoti apie 112 mln. eurų. Lyginant su tuo, kas buvo paskaičiuota atlikus techninį projektą, mes taupome apie 24 mln. eurų.
– Pirkimas buvo komplikuotas. Antroje vietoje likusi „MT Group“ kelia klausimus tiek dėl laimėtojo „Alvoros“ atitikties nacionaliniam saugumui, tiek viešųjų pirkimų procedūrų.
– Kalbant apie komplikaciją, turėjome situaciją, kai buvo pradėtas teisminis procesas. „Amber Grid“ gavo ieškinį iš „MT Group“ su partneriais. Buvo apskųsti pirkimo rezultatai. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje taip pat identifikavo tam tikras padarytas klaidas pirkimo metu.
Tai įvertinta ir grįžta vienu žingsniu atgal – į pasiūlymų vertinimą. Atnaujinta pirkimų komisijos sudėtis, į ją įtraukti „Epso-G“ darbuotojai, stebėtojų teisėmis įtrauktas Centrinės projektų valdymo agentūros atstovas. Konsultavomės su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), bet jų atstovai negalėjo dalyvauti, nes jie atlieka priežiūros funkciją.
Vadovavomės tuo, kas buvo parašyta VPT vertinime ir tuo, kas išsakyta teisme. Įvertinę visus aspektus, priėmėme sprendimą iš naujo dėl pasiūlymų įvertinimo. Ši informacija paskelbta dalyviams ir dabar esame prie proceso pabaigos.
Pikantiška detalė buvo ta, kad buvo pasakyta, jog neteisėtai suteikti balai „Alvorai“. Ta dalis ištaisyta. Buvo įvertinta iš naujo, o rezultatas yra paskelbtas.
– „MT Group“ nepatenkinti tuo, kad jų vertinimas irgi buvo keičiamas, irgi sumažėjo.
– Abu pasiūlymai buvo įvertinti, atsižvelgiant į visus aspektus, kiekvieną balą atskirai, kiekvieną sprendimą tikrinant po kelis kartus. Taip pat kreipiantis į išorinius teisininkus, konsultuojantis. Nes patys viešieji pirkimai kaip procedūra yra komplikuota.
Praktika laikui bėgant keičiasi, tad reikėjo vertinti daug. Ne tik įstatymo reikalavimus, bet ir teisminius precendentus. Tai užėmė laiko, bet dabar, mūsų vertinimu, darbą esame atlikę kokybiškai.
– Tačiau „MT Group“ vis tiek kreipėsi į teismą. Tiesa, šįkart jis proceso nestabdo.
– Teismas nereikalauja taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (LAP), kas buvo prieš tai buvusių procesų apimtyje. Tačiau tai buvo dėl prieš tai buvusio sprendimo, kuris buvo panaikintas. Panaikinus tą sprendimą, buvo panaikinti prieš tai buvę teisminiai procesai. Nutraukta byla ir prašymo taikyti LAP nebeliko.
Šio teismo apimtyje skundžiamas „Amber Grid“ sprendimas grįžti į pasiūlymų vertinimą, bet ekspertiškai vertinant, manau, esame pakankamai stiprūs dėl to sprendimo teisėtumo. Įstatymas, rekomendacijos ir teismų precendentai leidžia taisyti klaidas tokiu būdu, kaip jos buvo ištaisytos „Amber Grid“.
Atsiliepimas pateiktas teismui. Lieka sulaukti bylos pabaigos, o dabar esamos bylos apimtyje nėra reikalaujama taikyti LAP. Tai reiškia, kad nėra priežasties nepasirašyti sutarties.
Šiandien tiekėjams suteikiama visa eilė teisių gauti informaciją, rašyti pretencijas, stabdyti procesą. Jie tuo naudojasi. Mano asmeniniu vertinimu, tikrai daug teisių suteikiama tiekėjams. Gal tos teisės turėtų būti labiau subalansuotos ir su perkančiosios organizacijos teisėmis.
– Kodėl rudenį atsistatydino „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys? Kodėl buvo atleistas konkurso komisijos pirmininkas Tomas Suslavičius?
– Generalinis direktorius priėmė sprendimą pasitraukti savo noru. Valdyba tą prašymą patenkino. Esu matęs atsistatydinimo prašymą – jis buvo labai trumpas ir konkretus.
Dėl kito darbuotojo, tai – įmonės vidinis klausimas ir aš tiek detalių neturiu. Kiek suprantu, buvo tam tikrų komplikacijų dėl jo vykdomų pareigų. Oficialiai darbo santykiai baigėsi šalių sutarimu.
– Kitas aspektas – dėl nacionalinio saugumo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas neseniai vėl paprašė iš naujo įvertinti „Alvorą“.
– Pats dalyvavau NSGK posėdyje ir teikiau informaciją apie projektą. Mes šiai dienai turime galiojantį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, priimtą šių metų vasarą.
Neturime informacijos, kad reiktų kažkokiu būdu tą klausimą dar kartą kartoti, vertinti. Įstatymas numato pareigą sandorį prižiūrėti visą laiką. Yra už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos. Jos vertina situaciją ir jei atsirastų kažkokių aplinkybių, būtų priimti sprendimai, o mes, kaip bendrovės, atitinkamai reaguotume. Šiandien neturime tokios informacijos, dėl to tęsiame darbą.
– Ar šiuo metu viešojoje erdvėje yra atsiradę naujos informacijos, kuri keistų vasarą komisijoje priimtą sprendimą?
– Sakyčiau, kad ne.
– Pats anksčiau esu rašęs apie „Alvoros“ darbus ir ryšius Baltarusijoje, LRT neseniai paskelbė apie darbus Rusijos Dūmos deputato įmonei.
– Tai ne mano kompetencijos klausimas, nedalyvauju komisijos darbe, tad negaliu pasakyti.
Kiek asmeniškai žiūrėjau LRT teiktą informaciją, nepamačiau, kad ten būtų kalbos apie strateginius objektus. Kalba apie statytą parduotuvę prieš 15 metų. Iš tos informacijos nesupratau, kad ten būtų kokie nors esminiai dalykai.
Ką galima pasakyti apie įmones „Alvora“ ir „MT Group“. Abi jos dirba tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Neseniai įvykęs strategiškai svarbios dujų jungties tarp Suomijos ir Estijos atidarymas. Gruodžio 11 dieną buvo ceremonija Taline ir Helsinkyje.
Prie šio projekto, mano žiniomis, dirbo tiek „Alvoros“, tiek „MT Group“ darbuotojai. Tik skirtingus darbus darė. Projektas pavyko, dujotiekis nutiestas, darbai atlikti laiku.
Vertinant situaciją Lietuvoje, turime konkurenciją ir ji, mano supratimu, pakankamai efektyvi. Aišku, galėtų būti daugiau dalyvių. Dabar truputi daugiau nei 50 proc. konkursų laimi „Alvorą“ su partneriais, 40 proc. laimi „MT Group“.
„Amber Grid“ projektuose „MT Group“ pradėjo dalyvauti nuo 2016 metų, todėl yra labiau įsibėgėjimo fazėje. Jei maždaug po pusę laimi vieni ir kiti, mano supratimu, konkurencija yra. Tos įmonės turi panašumų, nes buvo epizodų ir Lietuvos projektuose, kur abi jos dirbo tame pačiame projekte.
Manau, praėjus laikui, iki galo atlikus pirkimo darbus, pradėjus projektą įgyvendinti, turėsime daugiau laiko įvertinti vieno iš konkurso dalyvių, t. y. „MT Group“ veiksmus, kiek jie yra etiški ir teisėti.
Nes gauti kaltinimus be faktų, tiesiog būti įvardintu, kad kažką neteisingai darei, bet nepateikiant faktų, mano supratimu, mažiausiai yra neetiška.
– Kokia tolesnė įvykių chronologija?
– Jei bus pritarta sandoriui, toliau sektų sutarties pasirašymo procesas. Verta paminėti, kad Viešųjų pirkimų reglamentavimas numato daug teisių tiekėjams, kurie nelaimi konkurso. Jie gali skųsti, teikti pretenzijas, kurių nagrinėjimui numatomi formalūs terminai.
Jei gausime pretenziją, sutarties pasirašymas nusikelia. Tada reikia skirti laiko tam ir t.t. Potencialiai galime turėti situaciją, kai būsime sustabdyti. Jei nebūtų pretenzijų, galėtume sutartį pasirašyti po akcininkų susirinkimo.
– Kada vėliausiai?
– Čia pats sunkiausias klausimas. Rizika auga turėti vėlavimą. Kol kas grafikai sudėlioti taip, kad darbai būtų užbaigti iki 2022 metų sausio 1 dienos.
Ragina įgyvendinti laiku
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad ministerijos pagrindinis tikslas ir reikalavimas projektą įgyvendinančiai bendrovei yra užtikrinti, kad strateginės reikšmės GIPL projektas būtų įgyvendintas laiku, saugiai ir suvaldant visas potencialas rizikas, tarp jų ir tas, kurios keliamos viešojoje erdvėje, susijusias su nacionalinio saugumo interesais.
„Siekiant išsklaidyti visas abejones dėl viešųjų pirkimų proceso, buvo atliktas pakartotinis dviejų tiekėjų vertinimas, sudarant naują komisiją. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išvadą, kad pakartotinis vertinimas atliktas pagrįstai. Kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į pirmojo pirkimo metu išryškėjusias problemas, yra atliekamas vidinis auditas dėl rangos darbų pirkimo proceso.
Dėl rangovo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą ir pritarimą tam yra pateikusi prie Vyriausybės veikianti speciali sandorių vertinimo nacionalinio saugumo aspektu komisija. Tai yra šios komisijos kompetencija ir ši komisija turi teisę bet kada projekto įgyvendinimo metu pradėti patikrinimą dėl nacionalinio saugumo interesų, jeigu tik išaiškėja naujos aplinkybės“, – sakė jis.
