Didžiojoje Britanijoje dirbantis advokatas Richardas Bergmannas DELFI teigė, kad paskutinė paraiškų diena – 2021-ųjų metų birželio 30-oji.

Lietuviai, panašu, nelaukia paskutinės minutės. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė DELFI tvirtino, kad daugelis jau pateikė dokumentus, tik jų patvirtinimas vieniems užtrunka vos kelias dienas, o kitiems tenka laukti ir kelis mėnesius.

Tiesa, advokatas įspėja, kad problemų gali kilti tiems, kas anksčiau buvo teisti, nesvarbu, kokioje šalyje.

Advokato paslaugų reikia dviem atvejais

Advokatų kontoros „Your Law 24/7“ advokatas R. Bergmannas teigė, kad dokumentus pateikiančių Europos Sąjungos (ES) piliečių artimiesiems, kurie nėra ES šalių piliečiai, bus taikomos papildomos sąlygos.

„Nors lieka dar daug laiko iki prašymo likti Didžiojoje Britanijoje pateikimo, vis dėl to mes rekomenduojame visiems Lietuvos piliečiams, norintiems pasilikti, kuo skubiau kreiptis, – ragino advokatas. – Pateikiant paraišką užtenka tapatybės įrodymo kortelės ir įrodymo, kad gyvenate Jungtinėje karalystėje. Tai gali būti nacionalinio draudimo numeris.“

Advokatas tvirtino, kad visa procedūra yra paprasta, advokato paslaugų dažniausiai nereikia, tačiau yra ir išimčių. „Kreiptis į advokatą rekomenduojame dviem atvejais: pirma, jei jau pateikėte parašką ir ji buvo atmesta, antra, jei turite bet kokios šalies teistumą, net jei apkaltinamajam nuosprendžiui yra suėjęs senaties terminas, – įvardijo R. Bergmannas. – Ši informacija svarbi Lietuvos piliečiams, kurie turėjo problemų su policija, nesvarbu, kokioje šalyje.“

R. Bergmannas teigė, kad, pagal ES teisės aktus, visada peržiūrimos deportacijos ar draudimai įvažiuoti į šalį, kitų ES šalių piliečių, keliančių grėsmę visuomenei, apribojimai.

„Pagrindinė problema yra ta, kad nelabai seniai Britanijos valdžia pradėjo ypatingai griežtai vertinti šią direktyvą ir nesuteikia galimybės įvažiuoti ES piliečiams, į kuriuos anksčiau nekreipdavo dėmesio“, – apie sugriežtintas sąlygas kalbėjo advokatas.

R. Bergmannas pasidalijo ir keliais pavyzdžiais iš savo klientų patirties: „Vienam iš pareiškėjų pasienyje nebuvo leista atvykti į Didžiąją Britaniją, nes automobilyje buvo rasta nedidelis kiekis kontrabandinių cigarečių, nors ir buvo sumokėta muito bauda. Kitas į mus kreipesis Lietuvos pilietis negalėjo grįžti į Angliją po atostogų, jo įvažiavimas į Angliją buvo atmestas dėl teistumo už nusikaltimą, padarytą Lietuvoje prieš kelerius metus. Nepaisant to, kad pagal Lietuvos įstatymus, yra įsigaliojusi teistumo senatis ir anksčiau Didžiosios Britanijos valdžia dėl šio incidento nekėlė jokių problemų“.

Galite pabandyti šokti į paskutinį traukinį

Nuolatinio gyventojo statuso gali siekti tik tie, kurie Didžiojoje Britanijoje gyvena, dirba ar studijuoja ne mažiau nei penkerius metus, teigia Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė ir priduria, kad lietuviai jau suskubo tvarkytis dokumentus.

„Pateikti dokumentus gana paprasta, – teigė D. Asanavičiūtė. – O atsakymas gaunamas per kelias dienas ar kelis mėnesius.“

Ji tvirtino, kad atmestų prašymų yra gana mažai, tad didžiajai daliai viskas pavyksta sėkmingai.

Laikinojo gyventojo statusą gali gauti visi, kurie gyvena trumpiau nei penkerius metus. Beje, D. Asanavičiūtė teigė, kad nėra numatyto „trumpiausio nugyvento periodo“, reikia atvykti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

O ar pakanka atvykti ir tą pačią dieną, jei ji yra paskutinė diena iki pereinamojo laikotarpio, pateikti dokumentus? „Pati valstybė sprendžia, ar leisti pasilikti, žiūri, ar turi darbą, ar moki mokesčius, ar prisidedi prie valstybės gerovės, todėl, logiškai mastant, jei esi ką tik atvykęs, neturi net darbo, tai kažin, ar valstybė leis pasilikti“, – svarstė D. Asanavičiūtė, tačiau pridūrė, kad visa tai tėra svarstymai, visus sprendimus priima britai.

Dalia Asanavičiūtė

Lapkričio mėnesio duomenimis, dokumentus pateikė jau 130 tūkst. lietuvių. D. Asanavičiūtės teigimu, manoma, kad Britanijoje gyvena apie 212 tūkst. lietuvių.

Beje, lietuviai statistikos lentelėje, pagal pateiktus dokumentus, šešti. Pirmauja lenkai, tada rumunai, italai, portugalai ir ispanai.

O kokių problemų kyla tvarkantis dokumentus? D. Asanavičiūtės teigimu, daugelis susiduria su kalbos barjeru. „Vyriausybė ir įvairios organizacijos ėmėsi priemonių tam, kad padėtų žmonėms, kurie patys negali, nemoka, nesugeba. Ir bendruomenės padeda, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, – kalbėjo D. Asanavičiūtės. – Kalbos nežinojimas irgi yra techninė kliūtis.“

Beje, ji pridūrė, kad ne visiems taikoma vienoda procedūra: kartais viskas trunka labai greitai ir sklandžiai, o kartais, tiesiog atsitiktine tvarka, paprašoma pateikti visų metų dokumentus, įrodančius, kad asmuo tikrai tiek gyveno Didžiojoje Britanijoje.

„Todėl vieniems patvirtina per tris dienas, o teko girdėti, kad gyvenantys penkiolika metų jau kelias savaites negauna patvirtinimo. Matyt, labai daug besikreipiančiųjų ir nespėja visko apdoroti“, – svarstė D. Asanavičiūtė.