Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą.

Tokių dar nebuvo

Sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl matuoklių diegimo šią savaitę pasirašė išmanios infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“. Bendrovės komentare skelbiama, kad jai patikėtas 52-jų momentinio greičio matuoklių įrengimas.

Greičio matuokliai bus įrengti valstybinės reikšmės keliuose bei miestų ribose ir greitį pradės fiksuoti ateinančių metų pabaigoje.

„Dalyvaudami momentinio greičio matuoklių pirkimo konkurse, pasiūlėme naujos kartos greičio matuoklius su valstybinio numerio automatinio nustatymo funkcija, kurie gali būti skirti ne tik momentinio greičio matavimui. Tai naujausi hibridiniai eismo pažeidimų kontrolės įrenginiai, kurie ateityje, esant poreikiui, galėtų būti pritaikyti ir vidutinio greičio kontrolei kelio ruože. Jie taip pat gali būti naudojami neleistinų manevrų kontrolei, tikrinti, ar transporto priemonė apdrausta, ar nepasibaigęs techninės apžiūros galiojimas ir pan. Taigi, LAKD, įsigijusi šią įrangą, galės ją visapusiškai pritaikyti savo poreikiams“, – komentavo bendrovės FIMA Transporto infrastruktūros grupės vadovas Simonas Šidlauskas.

S. Šidlausko teigimu, tokie hibridiniai naujos kartos greičio matuokliai Baltijos šalyse bus įdiegti pirmą kartą.

Ką gali hibridiniai greičio matuokliai, DELFI jau yra rašę čia.

Įmonės pasiūlyti vokiečių gamintojo „Jenoptik“ įrenginiai unikalūs „deep learning“ (giluminio mokymosi) varikliu, kuris dėl sistemos gebėjimo mokytis iš realių pavyzdžių leidžia daug geriau atpažinti deformuotus, apgadintus numerius ir atlikti išsamesnę eismo srauto analizę. Tai pirmasis šio vaizdo analizės metodo pritaikymas greičio matuoklių įrangos rinkoje. „Deep learning“ variklio pagalba bus galima detaliau analizuoti eismo statistiką. Jei iki šiol greičio matuokliai gebėdavo atpažinti tik 2 transporto priemonių klases ir skirstymas į klases buvo atliekamas radaro sensoriaus pagalba, tai pažangi technologiją analizuos kiekvieną transporto priemonę ir priskirs ją vienai iš 5-ių transporto klasių.

Įgyvendindama projektą, įmonė atliks sistemos projektavimo darbus, sumontuos greičio kontrolės, ryšio perdavimo įrangą, sukurs ir įdiegs informacinių sistemų ir duomenų perdavimo sąsajas.

Diegs ir vidutinio greičio

Pagal vykdomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose turi būti įrengta 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų (260 įrenginių) ir 70 momentinių greičio matuoklių.

Šiuo metu dėl 100 (50 ruožų) sektorinių greičio matuoklių įrenginių yra vertinami gauti pirkimų pasiūlymai ir dar dėl 110 sektorinių greičio matuoklių įrenginių (55 ruožų) konkursas bus paskelbtas artimiausiu metu.

„Nors vairavimo kultūra keliuose po truputi gerėja, tačiau greičio viršijimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių mūsų keliuose vis dar negalime jaustis visiškai saugiai. Tad siekiame kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, savivaldybėmis diegiamomis priemonėmis ugdyti vairuotojų įpročius laikytis saugaus greičio“, – sako Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Kelių direkcija yra parengusi greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikas momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonėms. Greičio matuoklių būsimų vietų prioritetai nustatomi atsižvelgiant į metodikose aprašytus kriterijus, iš kurių didžiausią įtaką, be kitų metodikoje numatytų kriterijų, turi vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas. Tikimasi, kad įrengtos priemonės padės didinti vairuotojų sąmoningumą ir prisidės prie eismo įvykių mažinimo.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 50 vidutinio greičio matuoklių, kurie matuoja greitį 25-iuose ruožuose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (341)