Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, šiomis dienomis buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio išsakyti teiginiai, kad įsisavinimas lėšų, kaip ir kiekvienais metais, vyko dėsningai ir planuotai rodo, jog eksministras gyvena savo paties susikurtame pasaulyje ir nepajėgia pripažinti, kad būtent jo ir aplinkos žmonių veiksmai sąlygojo šaliai skausmingą kelių industrijos žlugimo procesą.
Situacija yra labai bloga. Kelių tiesimo sektoriaus įmonės išgyvena sunkiausius metus per pastarąjį dešimtmetį – kelios didelės bendrovės jau eina bankroto keliu, likusios balansuoja ant išlikimo ribos, atleidžiami šimtai darbuotojų, nors šalis gyvena ekonominio augimo laikotarpiu. Pernai stambiausiose kelių sektoriaus įmonėse darbuotojų sumažėjo 8 procentais. Šiais metais tendencija išliko panaši. Kelių tiesimo specialistai atleidžiami iš darbo, esami gyvena nežinioje.
Jau viešai paskelbta, jog viena seniausių ir didžiausių kelių tiesimo įmonių „Šiaulių plentas“ kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kaip ir jos antrinė bendrovė „Žemaitijos keliai“. Net nebe metų, o tik mėnesių klausimas, kada panašiai pasielgs ir kai kurios kitos bendrovės. Įmonės savo išlikimo klausimus sprendžia tyliai, apie atėjusias juodas dienas viešai neskelbia.
Kai kurios kelių tiesimo įmonės oro įkvepia gavę užsakymų kaimyninių šalių rinkoje. Akivaizdu, kad Lietuvos kelių industrija, kuri ilgus metus buvo šalies pasididžiavimas, dabar žlunga.
Kodėl žlunga šalies kelių sektorius? „Statistika rodo, kad 2017 metais nebuvo panaudota daugiau nei 90 milijonų eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir Europos Sąjungos lėšų. Pernai – 89,6 milijono eurų. Stagnacija rinkoje prasidėjo, tada, kai pareigas pradėjo eiti susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir jo paskirti žmonės, kurie pasirodė kaip prasti vadybininkai.
Dabartinė LAKD vadovybė sunkiai randa būdų panaudoti skiriamas lėšas, nes skelbiami konkursai skelbiami taip, kad kelininkams belieka toliau skaičiuoti nuostolius. Trečiojo ketvirčio pabaigoje iš tiesų buvo nepanaudoti 133 mln. eurų iš šiems metams numatytų 385 mln. eurų KPPP lėšų. Vis dėlto metų pabaigai planuojamas nepanaudotas likutis sieks 63 mln. eurų.
Jei požiūris nepasikeis, tai kelių tiesimo ir statybos bendrovės toliau murdysis nuostoliuose ir atleidinės darbuotojus. Užsakymų negaus ne tik jie, bet ir statybinių medžiagų tiekėjai, techniką nuomojančios įmonės, kurios irgi bus priverstos mažinti etatus arba nurėžti atlyginimus. Natūraliai sumažės bendras vartojimo lygis.
