7 keliautojai iš Airijos, Argentinos, Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir Vokietijos suvienijo jėgas bendram iššūkiui: vasario mėnesį bandys pervažiuoti Baikalo ežerą ledu. 6 važiuos vienodais „Royoal Enfield“ motociklais, 7-tas – stipriai perdarytu „Uaz“ automobiliu.
Sibiro gilumoje esantis Baikalo ežeras – didžiausias gėlo vandens telkinys pasaulyje. Tai kartu ir giliausias ežeras pasaulyje, kurio gylis siekia net 1 mylią – 1 642 metrus. Žiemą jis užšąla, vasarį oro temperatūra ten cirkuliuoja taip 20 ir 30 laipsnių šalčio. Nuo kalnų į ežerą pučia stiprss vėjas, dėl kurio jutiminę temperatūra gali pasiekti net 50 laipsnių šalčio ribą. Nuo piečiausio iki šiauriausio Baikalo ežero taško – 700 km tiesia linija, tačiau savaitę pernai jo ledu važinėjęs Karolis Mieliauskas sako, kad dėl styrančių ledkalnių, daugybės įtrūkimų juo tiesiai važiuoti neįmanoma.
Nuotykių ieškotojai šį iššūkį planuoja įveikti per savaitę. Tą laiką jie nevažiuos į krantą, gyvens palapinėse ant ledo, ir keliaus tuo pačiu ledu. Nors visi keliauninkai motociklais yra išmaišę beveik visą pasaulį, nei vienas jų, išskyrus lietuvį, nėra važiavęs šaltyje ir nėra važiavęs ledu. Tad jie surengė beveik savaitės trukmės testus Laplandijoje, už Šiaurės poliarinio rato, kur buvo užšalusių ežerų ir sniego.
„Aš šiame projekte esu, nes jau važiavau ledu šaltyje, žinau kaip rengtis ir kaip nesušalti, kaip paruošti motociklą. Laplandijoje aš buvau atsakingas už keliauninkų pasiruošimą, už panašių sąlygų, kuriomis važiuosime Baikale, sukūrimą“, – savo misiją apibūdino Karolis Mieliauskas.
Deja, šiaurė nelepino žvarbiu oru. Per visas tris dienas, kai vyko testai, oro temperatūra svyravo tarp -2 ir 0 laipsnių, buvo maloniai gaivu, miegoti palapinėse su mažu pečiumi – vienas malonumas. Sniego užteko, ežero ledo storis buvo taip pat pakankamais lakstyti motociklais.
Vis tik Karolis rado būdą, kaip kolegas išvesti iš komforto zonos: tai rytinis dušas užšalusio ežero eketėje.
„Man svarbus momentas – proto reakcija į šaltį. Rekomendavau jiems ruoštis iš anksto, kasdien maudytis šaltame duše. Esu tikras, kad didžioji dalis žmonių to nedarė ir į šį klausimą žiūrėjo su šypsena. Bet visi supranta, kad jei jau atsirasi Baikalo vandenyje, geriau tai nebūtų pirmas kartas lediniame vandenyje, ir žmogus galėtų kapanotis atgal neištiktas šoko. Išpjoviau eketę, nuvedžiau visus bandomajam niurktelėjimui, dauguma sužinojo apie save naujų dalykų“, – šypsodamasis pasakojo K. Mieliauskas.
Į Laplandiją, Rovanjiemio miestą buvo pristatyti ir „Royal Enfield Himalayan“ motociklai. Vietiniame servise jiems buvo sumontuotos dygliuotos „Mitas“ padangos, atšiaurioms sąlygoms rūbus gaminanti kompanija „Rukka“ pristatė aukščiausios prabos aprangas. Motociklininkai kelias dienas praleido ant užšalusio Norvajarmi ežero.
„Oro temperatūra visomis dienomis sukosi apie nulį laipsnių. O tai ir lengvino, ir sunkino situaciją. Lengvino todėl, kad temperatūra nebuvo tokia šokiruojanti, kaip -20. Bet tai buvo neblogas tarpinis variantas. Pasitikrinome, ar veikia pečiukai palapinėse, miegojome gana komfortiškai, tai viskas turėtų veikti ir ant Baikalo. Situaciją sunkino drėgnas sniegas. O ant jo važiuoti yra daug sunkiau, nei ant sauso. Tikimybė, kad turėsime drėgno sniego ant Baikalo – labai maža, ten būna sausas šaltis. Bet gerai, tai, kad kolektyvas treniravosi važiuoti sunkesnėmis sąlygomis, nei jos gali būti iš tiesų. Motociklininkai patyrę, greitai perprato važiavimo ledu ir sniegu subtilybes“, – aiškino K. Mieliauskas.
Vis tik perprasti ledą ir sniegą – visai kitoks iššūkis, nei perprasti važiavimo juo techniką. Kaip sako lietuvis, sniegas ir ledas kasdien keičiasi, ir kai jau rodosi, kad perpratai dangą, kitą dieną užvažiavęs ant naujai iškritusios pudros supranti, kad vėl nemoki važiuoti, mat danga pasikeičia kardinaliai.
Nuotykių ieškotojai ir keliauninkai kelionę Baikalo ežeru planuoja pradėti vasario 13 dieną, nuo piečiausio jo taško, Sliudiankos miestelio.
