Pagal pasirašytą koalicijos sutartį tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) ir frakcijos „Lietuvos gerovei“, valdančiojoje daugumoje yra 74 parlamentarai.
Už premjero S. Skvernelio Vyriausybės parengtą biudžetą 2018 ir 2017 metais balsavo po 84, pirmaisiais šios kadencijos metais, 2016-aisiais, palaikė 77 Seimo nariai. Kaip jau minėta, antradienį kitų metų biudžetą palaikė 85 politikai Seime.
Itin stipri pozicija gali būti iššūkis prezidentui G. Nausėdai. Jei jis nuspręs vetuoti siūlymą sumažinti Seimo rinkimų kartelę iki 3 procentų partijoms, valdantieji nesunkiai turėtų veto atmesti.
DELFI primena, kad prieš savaitę parlamentarams pavyko nuleisti kartelę dėl galimybės patekti į Seimą iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms. Iki šiol galiojo 5 procentų kartelė partijoms ir 7 procentų koalicijoms. Prezidentas G. Nausėda kol kas nesako, kad šį priimtą įstatymo pakeitimą vetuos, tik tikino, kad tokios idėjos nepalaiko. Šalies vadovo žodžio prieš šį pasiūlymą prašė ir Seimo opozicijos atstovai.
„Aš nežinau, ar jis nuoširdus, esu beveik įsitikinęs, kad nėra nuoširdus, ir tai – konjunktūriniais išskaičiavimais grįstas sprendimas tiesiog dėl to, kad jau galvojama apie galimų koalicijų kontūrus po 2020 metų spalio mėnesio rinkimų“, – LRT laidai „Dienos tema“ praėjusią savaitę sakė G. Nausėda.
Su opozicijos pagalba
Prieš antradienio Seimo posėdį premjeras Saulius Skvernelis prognozavo, kad už biudžetą balsuos arba 81 arba 82 parlamentarai, o jau po balsavimo džiaugėsi, kad prognozė nepasitvirtino.
„Žinoma, tai visiškai atitinka Vyriausybės pateiktus siūlymus. Neatspėjau, aš prognozavau 82 (už balsavo 85 – aut. past.), tai yra pakankamai tvirta dauguma, palaikiusi valstybės svarbiausią finansinį dokumentą“, – kalbėjo premjeras.
Premjeras, matyt, nesitikėjo, kad už biudžetą balsuos 4 opozicinės Liberalų sąjūdžio partijos atstovai.
Už jį balsavo Jonas Liesys, Juozas Baublys, Jonas Varkalys ir Ričardas Juška. DELFI antradienį pats J. Liesys kalbėjo, kad bijojo, jog be jo balso teks gyventi su 1/12.
„O jūs pagalvokite, jei nebūtų biudžetas priimtas, kas tada? Aš galvojau, kad be mano balso tikrai būtų prapuolęs biudžetas“, – sakė jis.
Ruošiasi rinkimams
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis DELFI sakė, kad balsavimo rezultatai jo nenustebino. O tokia dauguma sprendžiant kitus klausimus, o ne biudžeto, dėl kurio atsakingi patys parlamentarai, patvirtinimą atsirasti nebeturėtų.
„Manęs rezultatas nenustebino. Toks balsavimas reiškia tik vieną – didžioji dalis Seimo narių žvelgia į biudžeto formavimą gal ne su baime, bet labai atsargiai. Bijo to galimo biudžeto atmetimo, daugelio dalykų, susietų su problemomis, kurios gali kilti nepatvirtinus biudžeto. Kitaip sakant, parlamentarai bijo 1/12“, – DELFI sakė L. Bielinis.
Politologo teigimu, viskam įtaką daro artėjantys Seimo rinkimai.
„Jiems yra labai svarbu tą biudžetą patvirtinti ne todėl, kad suvokia, koks tas dokumentas yra, ar gerai parengtas, lemtingas, ar ne. Jie tiesiog mato problemų, jei biudžetas bus nepatvirtintas, o jos gali iškilti politikams, Seimui, nes artėja rinkimai. Todėl norisi kuo greičiau biudžetą užtušuoti balsavimu“, – tvirtino politologas.