„Kiekvienas biudžetas pastaraisiais metais buvo: a.) rekordinis, nes jis didesnis nei prieš tai buvęs, ir kai ekonomika auga, kitaip negali būti; b.) socialiai orientuotas ir tai buvo visada, netgi ir krizės metais, nes 70 proc. viešųjų išlaidų tekdavo socialiniai apsaugai, sveikatai ir švietimui. Tai čia tokios tradicinės ir nuvalkiotos klišės. Finansų ministras dar labai didžiuojasi, kad jo biudžetas finansiškai subalansuotas. Bet jo biudžetas subalansuotas kūrybinės apskaitos priemonėmis. Visi puikiai žino, kad tas balansas yra pasiektas sveikatos draudimo fondo sąskaita, o dabar dar klimato kaitos programos ir kelių fondo sąskaita, apsimetant, kad kažkokios išlaidos bus metų eigoje reikalingos“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, Vyriausybė prižadėjo per daug nei gali ištesėti.
„Jų problema labai paprasta, Vyriausybė sukūrė labai daug lūkesčių. Pati sukūrė, ne kita valdžia paliko, ne iš kažko paveldėjo, pati sukūrė labai daug lūkesčių. Padarė mokesčių reformą, po kurios mokesčiai nesikeis. Išdalino tam tikrus pažadus viešojo sektoriaus darbuotojams, kuriuos pati surašė į tą strategiją, kuri buvo pateikta Seimui. Tikrai, juk niekas Vyriausybės rankos nevedžiojo. O dabar neįgyvendino tų įsipareigojimų, tai, manau, čia pačios Vyriausybės atsakomybės klausimas“, – sakė I. Šimonytė.
Seimas antradienį galutinai pritarė kitų metų valstybės biudžetui. Po priėmimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 85 parlamentarai, prieš – 48, susilaikė – 3. Seimo nariai prieš priimant biudžetą buvo pateikę 76 pasiūlymus.
