Iš pradžių buvo kilusi mintis straipsnį pavadinti „FC „St. Pauli“: seksas, rokenrolas ir futbolas“, perfrazuojant puikiai žinomą ir gerokai nuvalkiotą šūkį „Sex, drugs, & rock’n’roll“. Tačiau futbolo klubas „St. Pauli“ (toliau – FCSP) yra kur kas daugiau. Tikrai neliksite abejingas šiam klubui, jeigu žmogaus teisės, lyčių lygybė ir socialinis teisingumas yra svarbios vertybės jūsų gyvenime.
Straipsnio autorius: Aleksandras Izotovas
Pradžia ir kulto iškilimas
FCSP oficialiai įkurtas 1910 metais (pavadinimu St. Pauli TV). Tiesa, neformali futbolo entuziastų grupė egzistavo jau 1899 m., o pirmosios rungtynės sužaistos 1907 m. prieš vietinį plaukikų klubą. Iki profesionalios Bundeslygos įkūrimo ir pirmojo sezono 1963 metais, klubas rungtyniavo įvairaus lygio Vokietijos regioniniuose čempionatuose.
Įdomu, kad patekti į aukščiausią lygą FCSP atkakliai siekė beveik 15 metų. Per tą laikotarpį klubas ne vieną kartą tapo savo regiono (Regionalliga Nord) čempionais, tačiau atkrintamosios varžybos dėl patekimo į aukščiausią lygą buvo tarsi užkeiktos – FCSP kiekvieną kartą pralaimėdavo paskutiniuose etapuose. Visgi 1977 m. prakeiksmas buvo nuimtas ir FCSP pirmą kartą pravėrė duris į Vokietijos futbolo elito draugiją. Tačiau šioje kompanijoje Hamburgo klubas išbuvo vos vieną sezoną.
Apskritai, FCSP per visą egzistavimo laiką šalies aukščiausioje lygoje žaidė vos penkis kartus – pastarąjį kartą 2010/11 m. sezone. Iš tiesų, komanda nei karto nelaimėjo net ir antrosios Bundeslygos, tik tris kartus finišavo 2-oje vietoje. Šie pasiekimai, o taip pat 1988/89 m. sezone užimta 10 vieta aukščiausioje lygoje bei kelis kartus laimėti Hamburgo taurės (Hamburger Pokal) turnyrai, leidžiantys dalyvauti nacionaliniame taurės turnyre, ir yra didžiausi FCSP komandos sportiniai pasiekimai. Prie jų dar būtų galima priskirti vienintelę ir istorinę pergalę prieš Miuncheno „Bayern“ 2001/2002 m. sezone, po kurios FCSP fanai pasigamino marškinėlius su užrašu „pasaulio čempionų nugalėtojai“ („Weltpokalsiegerbesieger“), nes tais metais Vokietijos futbolo grandai iškovojo Tarpžemyninę taurę.
Bet kuriuo atveju, tikrai klubo iškovoti „titulai“ didelio įspūdžio nedaro. Tad kyla natūralus klausimas – kas lemia, kad FCSP turi apie 11 milijonų gerbėjų visoje Vokietijoje, gali pasigirti didžiausiu moteriškos lyties gerbėjų skaičiumi šalyje, užima 4 vietą pagal parduotos atributikos kiekį (nusileisdami tik „Bayern“, Dortmundo „Borussia“ ir Gelzenkircheno „Schalke“ ekipoms) ir turi virš 400 registruotų fanų klubų visame pasaulyje?
Iš tiesų, FCSP yra įgijęs kultinio klubo statusą. Nesunku nuspėti, kad viena pagrindinių priežasčių, pavertusi eilinę futbolo komandą išskirtine, yra jos lokacija. Istoriškai susiklostė, kad nuo XVII amžiaus St. Paulyje būdavo apgyvendinami ir įdarbinami neturtingieji, o rajone buvo statomos įvairios gamyklėlės. Pavyzdžiui, dabartinė pagrindinė gatvė Reeperbahn (išvertus iš vokiečių kalbos – „virvės takas“), pavadinta dėl joje vykusios virvių laivams gamybos. O St. Paulio Landungsbrücken yra pagrindinė Hamburgo uostamiesčio prieplauka. Nuo senų laikų čia užsukę jūreiviai galėdavo smagiai leisti laiką raudonųjų žibintų kvartale. Taip pat rajone esantys teatrai, muzikos klubai (beje, keliuose iš jų koncertavo tuo metu mažai kam žinoma „The Beatles“ grupė) ir barai tapdavo bohemiško gyvenimo būdo žmonių, menininkų, ir šiaip visokių laisvamanių traukos centrais.
Būtina paminėti ir kitą aplinkybę – daug gerbėjų nusisuko nuo daug turtingesnės ir žymiai daugiau titulų iškovojusios kitos miesto komandos „Hamburger SV“, nes po Antrojo pasaulinio karo šis klubas neslėpė rasistinių pažiūrų, o jų fanų pagrindą sudarė nacių ideologijai prijaučiantys asmenys. Todėl futbolo gerbėjai, kuriems nacionalsocialistinės idėjos buvo nepriimtinos, nebenorėjo sirgti už HSV ir perėjo į FCSP pusę. Greičiausiai šios aplinkybės ir nulėmė aiškiai išreikštos „leftistinės“ pakraipos, arba tiesiog „paprastų žmonių“ klubo susiformavimą. Gausi FCSP bendruomenė aktyviai pasisakė prieš rasizmą, nacionalizmą, homofobiją, seksizmą, skurdą, nelygybę bei kitus mūsų visuomenės skaudulius. „More than football“ – toks yra FCSP devizas!
Reikia pasakyti, kad FCSP ne iš karto tapo unikaliu klubu, masiškai pritraukiančiu pankus, hipsterius ir kitas subkultūras. Lūžis įvyko praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje, kai St. Paulyje pradėjo burtis „neformalų“ grupelės, įprastai gyvendavusių apleistuose namuose („skvotuose“). Jie plačiai naudojo kaukolės su dviem sukryžiuotais kaulais emblemą, kuri tuo metu simbolizavo žymiausią Vokietijos piratą, kadaise gyvenusį Hamburge. Tai buvo neoficialus klubo simbolis. Pasak legendos, prieš vienas rungtynes žinomas rajono pankas Doc Mabuse nugvelbė nuo prekystalio piratų vėliavą ir pirmą kartą ją įsinešė į „Millerntor“ stadioną. Nuo to laiko „kaukolė ir kaulai“ tapo neatsiejamu komandos atributu ir prekiniu ženklu. Iš pradžių klubo valdyba nebuvo linkusi oficialiai pripažinti šio simbolio, tačiau pastebėjusi komercinį potencialą, 9-o dešimtmečio pradžioje išpirko į jį visas teises. Dėl to klubas įgijo kelias pravardes: „bukanieriai“ (XVII a. piratai) („Freibeuter der Liga“) arba „bordelis“ („Das Freudenhaus der Liga“).
Skaičiuojama, kad 1981 m. į FCSP namų rungtynes susirinkdavo apie 1600 žiūrovų, o jau po dešimtmečio dažnai būdavo išperkami visi 20 tūkstančių bilietų. Šiuo metu „Millerntor“ talpina beveik 30 tūkstančių žiūrovų, bet patekti į FCSP namų rungtynes nėra taip paprasta, o per derbio rungtynes su HSV – faktiškai neįmanoma. Fenomenalu, ypač turint omenyje, jog komandos rezultatai buvo tokie prasti, kad vienas po kito nusisukdavo rėmėjai, dėl ko klubas kelis kartus balansavo ties išlikimo riba.
FCSP ir alternatyvios muzikos scena
Nesunku nuspėti, kad FCSP sąsajos su muzika (ypač alternatyvia) yra stiprios. Bet kurioje Vakarų Europos šalyje užsukus į roko/metalo barą, klubo simbolika neturėtų kelti nuostabos. Prieš FCSP namų rungtynes tradiciškai įvyksta 7 minučių trukmės fanų tylos ritualas, žaidėjai į aikšte palydimi grupės AC/DC hitu „Hells Bells“, o įmušus įvartį užgroja Blur su žymiąja „Song 2“.
Nemaža dalis „ne pop“ atlikėjų yra vienaip ar kitaip išreiškę simpatijas klubui. Štai pankroko legendos amerikiečiai Bad Religion 2000-aisiais sužaidė labdaros rungtynes su trečiąja FCSP komanda. Žymūs norvegai Turbonegro įrašė vokišką savo dainos „I Got Erection“ versiją, dedikuotą FCSP. O italų ska pank grupė Talco, ne kartą gyvai koncertavusi „Millerntor‘e“, 2009 m. sukūrė dainą „St. Pauli“, kuri nuo to laiko tapo komandos himnu. Talco vokalistas Demo yra minėjęs, kad jiems didžiulė garbė atstovauti tas pačias (antifašistines ir antirasistines) idėjas kartu su FCSP. Škotų folk roko grupė The Wakes paskyrė klubui „The Pirates of the League“ dainą, o anglų indie rokeriai Art Brut taip pat sukūrė dainą pavadinimu „St. Pauli“. 2010 metais FCSP šimtmečio proga fanų klubas pavadinimu „18auf12“ įrašė dainą, kurioje linkėjo klubui šimto alaus („Happy Birthday St.Pauli, One Hundred Beers for You“).
Kai kurie grupių Editors, Sigur Ros, The Gaslight Anthem, Swearing at Motorists nariai savo koncertinių turų metu pastebėti dėvintys marškinėlius, džemperius, ar papuošę instrumentus komandos simbolika. O 2017-ųjų pradžioje klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su keltų pankroko pažibomis Dropkick Murphys, pagal kurią į prekybą buvo paleista bendra – grupę ir klubą – vaizduojanti atributika. Tad nieko nuostabaus, kad grupės gerbėjų ratą sudaro ir nemažai Vokietijos „pogrindžio“ muzikos atlikėjų. Tarp jų ir Die Ärzte, kurie yra gretinami su šios šalies pankroko vėliavnešiais Die Toten Hosen. Tarp grupės gerbėjų yra ir žymūs Rise Against. Pastarieji nuvykę į „Millerntor“ stadioną buvo sužavėti klubo pastangomis įtraukti kuo daugiau merginų į futbolą. Vokalistas Tim McIlrath pasidžiaugė, kad sporto pasaulyje, kuriame vis dar yra daug erdvės radikaliems požiūriams ir chuliganizmui, FCSP proaktyviai tam priešinasi.
Nors „piratų“ fanai dažnai asocijuojami su pankroko ar metalo muzika, tačiau nereikia apsiriboti vien šiais žanrais. Ištikimi gerbėjai prisimena, kad 8-ame dešimtmetyje dub‘o ir regi stiliai irgi buvo populiarūs tarp ultrų. O kai kurie jaunosios kartos sirgaliai dabar aktyviai kuria techno, house ir Afrobeat muziką.
Politinis ir socialinis aktyvizmas
FCSP buvo pirmas klubas Vokietijoje, kuris uždraudė kraštutinių dešiniųjų nacionalizmo simboliką ir kitokias jo apraiškas savo stadione. Įdomu, kad klubo namų arena iki 1999 m. buvo pavadinta buvusio klubo prezidento Wilhelm Koch garbei. Išaiškėjus, kad pastarasis Antrojo pasaulinio karo metais priklausė nacių partijai, kilo stiprus sirgalių nepasitenkinimas, tad stadionas nedelsiant buvo pervadintas į „Millerntor“.
2009 metais FCSP tapo pirmuoju klubu Vokietijoje, patvirtinusiu fundamentalius principus, pagal kuriuos turi būti valdomas klubas. Jie buvo išgryninti specialaus „St. Pauli“ kongreso metu, jiems pritarė daugiau negu 200 bendruomenės narių. Penkiolikoje principų akcentuojamas klubo narių bendruomeniškumas (nuo savanorių iki žaidėjų), tolerancija, pagarba vienas kitam, socialinė atsakomybė, vertybių puoselėjimas už aikštelės ribų, rėmėjų atitikimas ekologiniams standartams ir pan. Sudarydamas įvairias sutartis klubas privalo vadovautis šiais principais.
Kalbant apie principus, 2002 metais dėl seksistinio moterų vaizdavimo žinomo žurnalo vyrams „Maxim“ reklamos buvo pašalintos iš stadiono. O 2011 m. fanai išsireikalavo, kad vieno naktinio klubo patalpose, kur būdavo priiminėjami specialūs svečiai, FCSP rungtynių metu nebūtų šokamas striptizas. Apskritai, gerbėjai turi svarų žodį priimant įvairius sprendimus. Pavyzdžiui, prieš pradedant „strateginį bendradarbiavimą“ su „Stoke City“ klubu, buvo ilgai diskutuojama, ar tai suderinama su FCSP etika, kadangi Anglijos klubo kontrolinis paketas priklauso lažybų kompanijai bet365. Dabartinė komandos aprangos gamintoja „Under Armour“ kelia daugelio gerbėjų pasipiktinimą dėl kompanijos anksčiau išreikštų simpatijų Donaldui Trumpui ir medžioklės įrangos gaminimo. Nors klubo prezidentas Oke Göttlich užtikrino, kad viskas čia „okey“, galima spėlioti, kiek ilgai ši firma išliks komandos rėmėju.
FCSP bendruomenė deklaruojamas vertybes įprasmina įvairiomis socialinėmis veiklomis. Kiekvienais metais namų stadione organizuojamas antirasistinis „Antira Sankt Pauli“ turnyras, į kurį kviečiami futbolo mėgėjai iš viso pasaulio. Dalyvauja vyrų, moterų ir mišrios komandos. Pasak „The Guardian“ apžvalgininko, futbolo kokybė gal ir neįspūdinga, bet atmosfera – stulbinanti. Žmonės draugiški, geranoriški, aplink aikštę iškabinti plakatai su progresyviais užrašais „nė vienas žmogus yra nelegalas“ („no human is illegal“) arba „futbolas neturi lyčių“ („football has no gender“). O stadiono prieigose apstu su sportu nesusijusių renginių, užsiėmimų ar seminarų, kuriuose, pavyzdžiui, turnyro komandų atstovai dalinasi pastebėjimais apie jų šalyse egzistuojančias rasizmo ar homofobijos apraiškas. Kas be ko, neapsieinama ir be didžėjų, grojančių hardcore punk, ska, dub, ar elektro muziką.
FCSP „žinutė“ pasklido ir už Vokietijos ribų, o didžiausio atgarsio sulaukė Didžiojoje Britanijoje. Glazgo „St. Pauli“ fanų klubas neseniai surinko 10 tūkstančių svarų, kuriuos skyrė įvairiems vaikų, benamių, smurto artimoje aplinkoje aukų ar pabėgėlių paramos fondams. Kartu su Braitono „St. Pauli“ gerbėjais, jie rūpinasi, kad pabėgėliai ir jų atžalos keliautų kartu su entuziastais į FCSP rungtynes. Jorkšyro „St. Pauli“ klubas iš Lydso kartą per savaitę kviečia pabėgėlius kartu pažaisti futbolą. Dar svarbiau, jie įkūrė specialų paramos fondą („Positive Action for Refugees and Asylum Seekers“), kuriuo siekia suteikti nemokamai maisto, drabužių, o taip pat ir sveikatos priežiūros, socialinę ar teisinę pagalbą pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams.
Kaip ir kiekviena organizacija, FCSP susiduria su savais iššūkiais. Nors ir pabrėžiamas FCSP unikalumas lyginant su kitais, „komercializuotais“ Vokietijos futbolo klubais, kritikai teigia, kad FCSP daro lygiai tą patį. Tik klientas kitas. Prekinis ženklas neša didžiulį pelną klubui. Skamba ne taip jau romantiškai, ar ne? Nick Davidson, parašęs knygą „Pirates, Punks & Politics“ apie FCSP, „piratų“ atributiką perkančius gerbėjus sugretino su hipsteriais, masiškai dėvinčiais Ramones marškinėlius ir nežinančiais nei vienos jų dainos. Abiem atvejais, taip daryti yra „cool“ – ir daugiau nieko.
Klubo Prezidentas O. Göttlich atmeta priekaištus ir teigia, kad tam tikras pragmatiškumas turi egzistuoti. Jo teigimu, klubas niekada neatsižadės savo idealų, tačiau komandos rezultatai taip pat turi būti svarbūs. O tam šiuolaikiniame futbole reikalingos lėšos – ir gan nemažos. Tenka pastebėti, jog ne visi FCSP bendruomenės nariai tokie gražūs ir pūkuoti. Kiekvienai ideologijai būdingi savi kraštutinumai. Anti-fa subkultūra žinoma dėl atviros neapykantos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenims, todėl chuliganizmas ir smurto protrūkiai tarp FCSP ir kitų ultrų yra neišvengiami. O ir klestintis organizuotas nusikalstamumas raudonųjų žibintų rajono apylinkėse sukuria papildomų įtampų. Perfrazuojant žinomą rusišką posakį – „šeimoje visokių būna“, tačiau tai neturėtų būti priežastimi nurašyti šį futbolo klubą. Į futbolą jis įneša savo spalvų. Brexit, Trumpo ir visokio plauko populistų siautėjimo laikais FCSP vertybės turėtų būti stipri atsvara dabartinėms tendencijoms. Labai laukiu, kada panašios iniciatyvos atsiras ir tarp Lietuvos futbolo klubų ultrų.
