Padeda maisto planavimas
„Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ („VAATC“) direktorius Tomas Vaitkevičius pastebi, kad daugeliui žmonių atrodo, jog jie maisto išmeta nedaug. Vis dėlto, pasak jo, statistika atskleidžia kitokią situaciją – vidutiniškai vienas žmogus per metus išmeta 80 kilogramų maisto.
Prastas maisto vartojimo ir rūšiavimo tendencijas pastebi ir tvarų gyvenimą bei saikingą vartojimą socialiniuose tinkluose skatinanti A. Jakučionė-Žioblė. Pasak jos, žmonės yra linkę daug pirkti, tačiau tuo pačiu ir išmesti.
„Žmonės turėtų labiau atkreipti dėmesį į tai, ką ir kiek perka, taip pat – kiek nesuvalgytų maisto produktų po to tenka išmesti. Mūsų šeimai šios problemos sprendimu tapo maisto planavimas. Supratau, kad pirkdami chaotiškai – nežinodami, ką gaminsime, ką planuojame valgyti rytoj – neturėtume stebėtis, jog lieka tai vienų, tai kitų produktų, kuriuos, pasibaigus galiojimui, turime išmesti“, – sako pašnekovė.
Amelijos Jakučionės-Žioblės nuomone, sąžiningai planuojant, ką valgysime, galima pasiekti, kad gero maisto išvis netektų išmesti. Moteris pataria pradėti nuo valgiaraščio sudarymo ir maisto apsipirkimo pagal sąrašą, vengiant pirkti prekių, kurios jame nėra numatytos.
„Siūlau pradėti nuo, pavyzdžiui, planavimo 3 dienoms į priekį, vėliau – visai savaitei. Aš pati maistą suplanuoju savaitės pradžioje – pirmadienį arba antradienį, o apsiperku iškart po plano sudarymo. Taigi turiu vieną didelį apsipirkimą per savaitę. Dažniausiai dar vieną kartą savaitės viduryje pasipildome vaisių ir daržovių, mat jų suvalgome daug ir tai – greitai gendantys produktai“, – patirtimi dalijasi tinklaraštininkė.
Gero maisto likučius naudoja kitiems patiekalams
Paklausta, kaip pati nusprendė taupyti ir planuoti maistą, tinklaraštininkė sako, kad tiesiog pradėjo daugiau galvoti apie mūsų aplinką, pasaulį ir taršą.
„Iš pradžių pradėjome kompostuoti. Tai labai sumažino mūsų sukuriamų atliekų kiekį, nes didžioji dalis maisto, kurį išmetame, yra įvairūs vaisiai, daržovės ir kitos augalinių valgių atliekos, puikiai suyrančios kompostuojant“, – apie pradžią pasakoja pašnekovė.
Tiesa, planuoti maistą ją paskatino ir kita priežastis – moteris atskleidžia, kad nemėgsta lengva ranka išmesti gero maisto, kurį dar galima suvartoti.
„Šiuo atliekų mažinimo keliu pradėjome eiti prieš maždaug porą metų, o šiandien išmetame tikrai labai nedidelę gero maisto dalį – gal tik kelis procentus. Stengiuosi visus likučius panaudoti ir suvalgyti kitą ar dar kitą dieną, pavyzdžiui, gaminant patiekalą pietums. Taip išvengiu maisto išmetimo“, – sako ji.
Kasmet sudaro šventinį valgiaraštį
Pašnekovė priduria, kad maisto planavimas praverčia ir šventiniu laikotarpiu. Pasak jos, dar vienas geras būdas po švenčių neišmesti daug maisto – tiesiog mažiau jo gaminti.
„Aš nesu tikra, ar yra žmonių, kuriems patinka 5 dienas po švenčių valgyti tuos pačius Kūčių stalo likučius? Lietuviškos Kūčių tradicijos susijusios su patiekalų gausa, ant mūsų stalo būna bent 12 patiekalų. Tačiau su laiku kiekvieno patiekalo kiekis darosi mažesnis ir dažniausiai Kalėdų dienai lieka ne tiek ir daug. Galbūt verta pagalvoti apie tai, kad nebūtina atsisakyti savo tradicinių patiekalų, o tiesiog sumažinti pagaminamą kiekvieno patiekalo kiekį“, – pataria ji.
Tinklaraštininkė pasakoja, kad prieš kelerius metus įvedė naują tradiciją, kuri taip pat padeda geriau apskaičiuoti, kiek reikės maisto, ir atidžiau jį planuoti.
„Mūsų šeima yra labai didelė – viso 18 žmonių kartu švenčia Kūčias ir Kalėdas. Prieš keletą metų aš pradėjau naują tradiciją, kurios anksčiau neturėjome: likus 2–3 savaitėms iki švenčių, elektroniniu paštu surašau visų būsimų švenčių valgiaraštį. Kaip ir daugumoje šeimų, didelė dalis patiekalų jau tapę tradiciniais, mes labai laukiame ir tikimės ragauti jų per šventes, tad ir meniu kiekvienais metais nesiskiria kardinaliai“, – apie pasiruošimą šventėms kalba Amelija Jakučionė-Žliobė.
Jos teigimu, valgiaraštį sudaryti nėra sunku. Ir nors gali pasirodyti, jog tai – nenaudinga, būtent valgiaraštis gali padėti ne tik tikslingiau apsipirkti, bet ir sumažinti išmetamo maisto kiekį. Be to, apsipirkimas turint tikslų produktų sąrašą padeda ne tik sutaupyti laiko ir pinigų, bet ir sumažinti daugumos jaučiamą šventinę įtampą, kai, atrodo, niekur nespėjame, įkliūvame spūstyse, o akcijos vilioja spontaniškai pirkti nebūtinai reikalingų produktų ar daiktų.
„Paprastai šio mėnesio pinigų suma už maisto prekes būna tik 10–15 proc. didesnė nei kitų mėnesių. Taip yra todėl, kad šventiniu laikotarpiu ne tik daugiau gaminame, bet ir daugiau vaišinamės svečiuose“, – pasakoja A. Jakučionė Žliobė.
Situaciją pagerinti turėtų atskiras maisto surinkimas
„VAATC“ vadovas T. Vaitkevičius teigia, kad maisto išmetimas žalingas ne tik todėl, jog yra švaistomi aplinkos resursai, bet ir todėl, kad, kaip ir bet kurių atliekų tvarkymo atveju, reikalauja ir resursų jų sutvarkymui.
Vis tik, įmonės direktorius džiaugiasi, kad norint gerinti situaciją jau dabar yra statomi specialūs konteineriai.
„Džiugu, kad greitai atsiras atskiras maisto surinkimas – tikiu, kad kitais metais žmonės galės naudotis specialiais maisto atliekų konteineriais. Jie jau statomi, tačiau kol kas konteineriai yra uždaryti. Kai bus išspręstos su atskirai surinkto maisto tvarkymu susijusios problemos, šie konteineriai bus atidaryti. Atskirai surinkus maisto atliekas, jas bus galima efektyviau jas apdoroti, kompostuoti ar, pavyzdžiui, iš jų išgauti dujas“, – aiškina Tomas Vaitkevičius.
Jis priduria, kad naujieji konteineriai taip pat taps būdu didinti atliekų perdirbimą Mat dabar, joms susimaišiusios su mišriomis komunalinėmis atliekomis, suteršiamas visas atliekų srautas, todėl tampa labai sunku atrūšiuoti ir parengti perdirbimui skirtingas atliekų rūšis.
Užsakymo nr.: PT_83064243