Kainų pokyčiai – neišvengiami
Ekonomistė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė tikino, kad kainos būtų pasikeitusios bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo valiutos. Todėl tie žmonės, kurie kaltina eurą, tikrai yra neteisūs.
„Aš, kaip ekonomistė, galiu pasakyti, kad ir litas buvo labai arti euro. Jeigu pamename dar litą, tai nuo 2002 metų jis buvo susietas su euru, prieš tai nuo 1994 metų jis buvo susietas su JAV doleriu, paskui persietas prie euro ir buvo tas keistas kursas 3,4528, bet tai buvo susieta ne šiaip sau fiksuotu kursu, bet buvo valiutų valdyba. Ta valiutų valdyba reiškė, kad mes kaip nominalą turime lito.
Tą popierinį banknotą arba monetą. Bet iš esmės mes jau tada naudojomės Europos centrinio banko pinigų politika. Ten būdavo atiduodamas euras ir gaunamas litas apyvartai naudotis. Fundamentaliai ta pinigų politika jau buvo europinė kurį laiką. Pasikeitimas, kuris įvyko, galima sakyti, jog mes pakeitėme nominalą, bet giluminė šaknis kaip buvo, taip liko euro zonos.
Kainos būtų keitusios bet kokiu atveju – ar litas, ar euras. Kainą veikė daugybė kitų veiksnių. Ta pati pinigų politika, kuri yra ekspancinė, ir pasiūla, paklausa, bet, matyt, ilgainiui dėl patogumo suapvalinimai galbūt ir yra įvykę, bet neturiu kompetencijos komentuoti, nes yra visa grandinė, susijusi su kaina. Ją galiausiai uždeda prekybininkas, bet tai nereiškia, kad jis ir nustato tą kainą“, – laidoje „DELFI diena“ sakė ekonomistė.
Žmonių galimybės taip pat skiriasi
Anot jos, nereikia tikėtis, kad žmonės staiga jausis viskuo patenkinti.
„Žmonės turbūt jaučia tą perkamąją galią, kuri, natūralu, įvedus eurą, negalėjo tapti Europos Sąjungos vidurkiu, tokio stebuklo nereikėjo tikėtis. Matyt, jie vis dar mano, kad negali patenkinti savo pagrindinių poreikių, kaip jie norėtų. Vis dar nemaža dalis mūsų pajamų yra išleidžiama mokesčiams, komunaliniams, maistui. Taip, mes dar esame besivystanti valstybė, kol taip bus, būsime tik pagrindus kurianti valstybė. Nereikia tikėtis, kad žmonės staiga jausis viskuo patenkinti“, – svarstė ji.
Pašnekovės teigimu, tikrai ne visų žmonių galimybės įpirkti vieną ar kitą produktą yra vienodos, tačiau tai – normalu ir taip buvo visada.
„Visų žmonių yra skirtingos pajamos, skirtinga šeimos namų ūkio padėtis. Jeigu kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, vieni jų turi vaikų, kurie jiems padeda, kiti turi vaikų, kuriuos patiems dar reikia išlaikyti. Vėlgi, jeigu šeimoje yra du žmonės, arba vienas žmogus yra našlys – tai visiškai skirtingos situacijos.
Miestas ir kaimas – taip pat skirtingos situacijos. Bet, žinoma, visi turime norą, kad mūsų pajamos būtų didesnės, tai nepriklauso nuo to, ar kairė, ar dešinė, nesvarbu, kokia užsiimama ekonomine veikla, tik mes kartais nesutariame dėl kelių, kaip pasiekti, kad žmogaus pajamos būtų tokios, kad jis galėtų geriau patenkinti savo poreikius, o tokie skirtumai yra natūralūs, bet siekiai – tokie patys“, – aiškino ekonomistė R.Vainienė.
Kas brango ir kas pigo
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros sk. vadovas Albertas Gapšys tikino, kad kai kurių produktų kainos keitėsi Lietuvoje dėl priežasčių, kurias nulėmė pasaulio ekonomikoje vykstantys reiškiniai. Su jais Lietuva taip pat yra susijusi.
„Tuo, ką aš pasakysiu, turbūt niekas nepatikės. Žinoma, aš vadovaujuosi Statistikos departamento arba Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, tai per tuos penkerius metus kainų pokytis buvo labai įvairus.
Pavyzdžiui, pieno produktų kainos išaugo 40 proc. ar 50 proc., būtent sviestas ir grietinė, bet yra produktų, kurių pokyčiai yra visai nedideli arba siekia tik iki 20 proc. Tai man pačiam įdomu. Priežastys yra įvairios, bet viena iš jų yra tokia, kad vidutinis darbo užmokestis per penkerius metus išaugo beveik 50 proc. Minimalus užmokestis – irgi tiek pat.
Visiškai suprantama, kad augant perkamajai galiai, auga ir kainos. Būtent taip ir vyksta, bet kai nueini į parduotuvę, jautiesi, kad išėjai iš jos, išleidęs beveik tiek pat, kiek išleisdavęs anksčiau, kai mokėdavai litais. Čia ir yra visa esmė, dėl ko ir sakau, kad tais mano skaičiais nelabai kas ir patikės, sužinojęs, kad kai kurios kainos tiek nedaug keitėsi. O kad būtų „vienas prie vieno“, tai reiktų, kad viskas tris kartus keistųsi.
Reikia neatmesti to, kad mes esame tokia šalis, kuri priklauso pasauliui, daug eksportuojame produktų, atitinkamai tos įvairios kainų augimo priežastys liečia ir mus. Visai neseniai sviestas brango visose šalyse, nes didėjo augalinės kilmės riebalų vartojimas ir tai sukėlė būtent ažiotažą sviesto augimo.
Dabar sviesto kainos krenta, nors pas mus atvirkščiai – paskutiniais metais sviesto kaina net pakilo apie 7 proc. Kitas pavyzdys su kiauliena, nes būtent maras ne tik pas mus, bet plečiasi Europoje, Kinijoje, kuri yra praktiškai pagrindinė kiaulių augintoja pasaulyje. Ji susidūrė su ta pačia problema, dėl to matome, kad paklausa kiaulienos didėja, o jų nėra, kainos per metus didėjo apie 30 proc.“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, galime rasti ir produktų, kurie pigo.
„Jeigu žiūrėtume, ką turime šiandien, ir kas buvo 2014 metais, galime rasti tokių produktų. Visų pirma, daržovės. Su daržovėmis yra taip, kad, pavyzdžiui, šiais metais jos brangios, o kitais metais atpinga, nes tai priklauso nuo derliaus. Tai jau priklauo ne nuo valiutos, o nuo ūkininkavimo principų, nuo derliaus, rinkos aplink mus. Taip pat pigo paukštiena.
Žinoma, daugiau yra produktų, kurie brango. Pasižiūrėkime – mūsų kišenės apie 50 proc. gauna daugiau pinigų. Vidutiniškai. Mes juos turime išleisti, tokiu atveju, kai paklausa auga, tai pasiūlos kainos turi augti“, – kalbėjo jis.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad kainos gali skirtis skirtinguose miestuose.
„Taip, kainos skirtinguose miestuose skiriasi. Matyt, kiekvienas miestas turi perkamą galia, gali arba daugiau, arba mažiau mokėti už tą prekę. Vilnius ir Kaunas – vienas dalykas, o rajoniniai miestai, pavyzdžiui, Panevėžyje matome kitokias kainas. Tokia yra rinka“, – tikino A.Gapšys.
LB: euras teigiamai paveikė šalies ekonomiką
Prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras iš dalies lėmė kainų kilimą, tačiau šios valiutos nauda gerokai viršijo sąnaudas. Euras lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą, pigesnį valstybės skolinimąsi, atpigusius mokėjimus, teigia Lietuvos bankas.
Pasak jo, po euro įvedimo išaugę Lietuvos reitingai ir sumažėjusi rizika leido šaliai skolintis pigiau. Vien dėl atpigusio skolinimosi valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. eurų.
Sumažėjus paskolų palūkanų naštai, gyventojai ir verslas per penkerius metus sutaupė beveik 300 mln. eurų.
LB teigimu, net vertinant konservatyviai, euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200-350 mln. eurų.
Centrinis bankas nurodo, kad, Eurostato vertinimu, litų keitimo poveikis kainoms buvo vienkartinis ir nedidelis. Infliacija 2015 metų pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.
Į Lietuvos banką kol kas nesugrįžo 428 mln. eurų grynųjų litų, kurių vertė – 124 mln. eurų.
Lietuvoje euras įvestas 2015 metų sausio 1 dieną.
