Tačiau tokia metų pabaiga gali atnešti ne tik džiaugsmą, kiek daug pavyko nuveikti, bet ir nusivylimą, jei kažkas nepavyko. Pavyzdžiui, taip ir nepradėjote lankyti sporto klubo, kurio abonementas visą laiką pragulėjo stalčiuje. Po to naujiems metams prasidedant ir vėl išsikeliame tikslus, kurie gali taip ir likti neįgyvendinti.
Psichologė, lektorė, verslo konsultantė Laura Rimkutė sutinka, kad žmogus turi peržiūrėti savo tikslus ir siekius, tik tai, anot jos, reikia daryti ne kartą metuose, o visą laiką.
„Mes įpratę gyventi automatiškai, tam tikroje savo susikurtoje rutinoje. Norėčiau, kad net ir joje žmonės kasdien rastų laiko pagalvoti apie tai, kas jiems iš tiesų yra svarbu. Jei sakote, kad neturite laiko, atsikelkite 5 ryto ir jo tikrai rasite“, – sako L. Rimkutė.
Pasak jos, kasdien peržiūrint savo siekius, palaikome ir savo motyvaciją juos įgyvendinti.
„Tikrai ne vienas esame metę pradėtus darbus, – pastebi psichologė. – Ne dėl to, kad negalėtume jų padaryti, bet paprasčiausiai pritrūkus motyvacijos juos pabaigti. Jei norite išsikelti didelį tikslą, siūlau kelią link jo susiskirstyti į mažas atkarpas, kurias būtų nesudėtinga įgyvendinti. Pavyzdžiui, rytais nėra lengva prisiversti bėgioti, kaskart atsikėlus gali sudrebėti motyvacija lipti iš lovos. Taigi, pradėkite nuo sportinių drabužių apsirengimo, klausydami mėgstamos muzikos. Tada pagalvokite, gal galite bent išeiti į lauką įkvėpti gryno oro. O kai jau stovite lauke, belieka tik pradėti bėgti.“
Šiuo atveju nereiktų pamiršti savęs pagirti net ir už mažas pergales. Visgi kartais motyvacija siekti tikslo susvyruoja ir dėl to, kad šis tikslas jums buvo primestas. Galbūt nusižiūrėjote jį iš kolegos darbe ar pasidavėte visuomenės spaudimui. Tokiu atveju net ir pasitelkus valios pastangas gali būti sunku pasiekti norimą rezultatą.
„Jei norite pasitikrinti, ar šis tikslas yra jūsų – „pasimatuokite“ savo energijos lygį. Kai einate savo keliu, pats kelias jau duoda energijos, pačiam tarsi nieko nebereikia daryti, tik judėti pirmyn ir džiaugtis rezultatais. Tuo metu kai tikslas yra primestas, priešingai, jau tenka pasitelkti valios pastangas. Jūs kažką darote ne dėl to, jog kažko norite, o dėl to, kad reikia ar žinote, jog privalote tai padaryti. Tokiu atveju, kai jaučiate, jog svyra rankos, gali užtekti vos atsikvėpti ar padaryti pertrauką. Jei tikslas yra jūsų, noras jo siekti net ir po pertraukos niekur nedings“, – tikina psichologė L. Rimkutė.
Smegenys gali tapti sąjungininkėmis arba išdavikėmis
LSMU Neuromokslų instituto neuromokslininkas, saviugdos (koučingo) ir probleminio mokymo specialistas bei neurolyderystės lektorius dr. Kęstutis Skauminas pirmiausia rekomenduoja prieš keliant tikslus gerai pažinti save.
„O jei pritrūko motyvacijos veikti ir nesuprantate, kas nutiko, grįžkite į pradžią ir pažiūrėkite, kodėl tada pasirinkote būtent tokį tikslą. Remiantis savo patirtimi, galiu pasakyti, jog didžiausia motyvacijos trūkumo priežastis – tas tikslas žmogui nėra toks svarbus, kokiu mano jį esant“, – pabrėžia K. Skauminas.
Pasak neuromokslininko, mūsų smegenys turi didžiulę įtaką tam, kaip mums seksis įgyvendinti savo tikslus. Būtent jie, veikdami kaip didžiulis kompiuteris, arba ieško būdų konkrečiam tikslui pasiekti, arba sukelia kliūtis.
„Kodėl taip nutinka? Kartais mes praleidžiame progą aiškiai suformuluoti tikslą. Neįsivaizduojame jo taip aiškiai, kad vaizduotė galėtų jį matyti. Mūsų smegenyse vyksta panašūs procesai, kai prisimename praeitį, galvojame apie dabartį ar ateitį. Jei ateitis yra neaiški, miglota, neįtikinanti ar net atrodanti blogiau nei dabartis, pasąmonė nebendradarbiaus su mumis. Ateitis turi atrodyti aiški, net gražesnė, nei yra dabar. Tada mums atrodys, kad ji yra realiai pasiekiama ir mums naudinga“, – dėsto K. Skauminas.
Jo teigimu, mūsų smegenys evoliucijos metu įgijo vieną ypatingą savybę – joms patinka nuspėti, kas gali įvykti netrukus.
„To reikėjo, kad mes išgyventume. Turėjome žinoti, kas laukia už artimiausio kampo ar krūmo. Turėjome pasimokyti iš savo sukauptos patirties. Ši savybė išliko iki dabar, juk smegenys nesikeičia taip greitai! Tad jei smegenys nesupranta, kodėl ateitis, dėl kurios stengiatės, bus geresnė už dabartį, jos mums nepadeda“, – kaip smegenys pasirenka, bendradarbiauti ar ne, paaiškina saviugdos mokymo specialistas.
Daugiau apie tai, kaip užsibrėžti savo tikslus ir jų siekti išgirsite 2020 metų sausio 3-4 dienomis renginyje „Efektyvus metų startas“. Lektorius Arnas Markevičius, dr. Kęstutis Skauminas, psichologė Laura Rimkutė, dainininkas Donatas Montvydas, didžėjus, radijo ir TV laidų vedėjas Jonas Nainys parodys, kaip praktiškai susikurti metų tikslus, pasidalins savo naudojamais metodais, kurie padės pasiekti norimų rezultatų. Renginio programa skirta dviejų dienų darbui, kurio rezultatas – kasdien turėti daugiau laiko tam, ko iš tikrųjų norime savo gyvenime.
