Jau 11-ąjam savo Dakaro raliui besiruošiantis A. Juknevičius planą kitiems metams pradeda dėlioti jau lėktuve namo. Tuo tarpu jo bendražygis, verslininkas, ekstremalių nuotykių mėgėjas ir į visas aukščiausias žemynų viršūnes įkopęs D. Vaičiulis – kur kas spontaniškesnis.
„Nespėjom šampano išgerti po finišo podiumo, o Antanas jau planuoja kitus metus. Aš taip toli neplanuoju, – apie gerbėjų klausimus ir nerimą juokauja „Kreda“ navigatorius D. Vaičiulis. – Prisipažinsiu, kad kasmet pravažiavus galvoji – „užteks, gana, jau pravažiavom, šitas išbandyta“. Tiesa, dėl to, kad šiemet turėjom tokį Dakarą, kokį turėjom, atsirado papildomos motyvacijos sugrįžti – sunkumai ir išbandymai man labai patiko.“
Šturmanui ir bičiuliui dėl papildomos motyvacijos pritaria ir Dakaro legenda A. Juknevičius. Kaip pasakoja lenktynininkas, po praėjusio Dakaro įkalbinėti D. Vaičiulio nereikėjo, nors ir atsakymo teko palaukti. Nepaisant to, Dakarą jis mato tik su D. Vaičiuliu – tokiu pat Dakaro panku, kaip ir jis:
„Tokiam Dakaro ligoniui kaip aš planavimas prasideda dar vykstant dabartiniam Dakarui. Techniniai dalykai, patobulinimai ir t.t. labai svarbu, tačiau šturmanas – viena iš pagrindinių viso plano detalių, todėl buvo labai svarbu, kad Darius toliau važiuotų kartu. Mes puikiai sutampame – atsveriame vienas kitą automobilio viduje, per metus jau susidirbome ir turime gerą sistemą bei mikroklimatą. Be to, paskutinis Dakaras buvo labai sunkus ir tai, kad mes jį išgyvenom kartu mums prideda papildomų jėgų ir motyvacijos. Važiuojant su nauju šturmanu Dakaras jau būtų eksperimentinis – tikrąjį žmogaus veidą ir galimybes atskleis tik Dakaras. O čia žinai, kad važiuoji su panku, kaip ir tu, kad ir kas nutiks – vakare gerai pasijuoksim.“
Sportininkai pabrėžia, jog kasmet yra ką tobulinti, o prarastų minučių ir net valandų visiškai atsikratyti nepavyks, tačiau sumažinus iki minimumo galima pateikti siurprizų. Be to, nauja Dakaro šalis tikrai pridės daug netikėtumo, kuriuo jie bandys pasinaudoti. A. Juknevičius pripažįsta ir tai, jog pasikeitusi Dakaro ralio lokacija padėjo privilioti D. Vaičiulį.
„Jis – pamišęs nuotykių ieškotojas, todėl jam įdomu viskas, kas mažai matyta, neatrasta, nepačiupinėta. Saudo Arabija man tapo labai neblogu koziriu. Taip, mes visų pirma važiuojame rezultatui, tačiau tikrai svarbu ir mus supanti aplinka, kraštovaizdis, kultūra ir draivas, kurį mes jaučiam, kai važiuojam kartu. Šiemet būtent šita dalis bus dar įdomesnė, nes prie Pietų Amerikos jau buvome įpratę“, – teigia 12-ą aukščiausią poziciją Dakaro ralyje iškovojęs lenktynininkas.
