Dokumentą pasirašė politologė Rima Urbonaitė, viešųjų ryšių ekspertai Mykolas Katkus ir Arijus Katauskas, žurnalistai Daiva Žeimytė-Bilienė ir Andrius Tapinas.
„Šis pakeitimas priimtas skubiai, nebuvo jokios diskusijos su visuomene, absoliučiai neatsižvelgta į demokratijos procesus išmanančių savo srities profesionalų pastabas ir nuogąstavimus dėl pasekmių. Galimos tokio sprendimo pasekmės net nesvarstytos Seime.
Akivaizdu, kad šis pakeitimas yra gerai apgalvotas ir labai savanaudiškas žingsnis, siekiant išlaikyti valdžią savo rankose bet kokiomis priemonėmis. Taip pat kyla abejonių, ar tokia pataisa nėra savotiškas valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos „kyšis“ koalicijos partneriams, kad jiems atsirastų didesnės galimybės patekti į Seimą 2020-aisiais metais, mainais už sau palankių sprendimų priėmimą. Už kartelės sumažinimą balsavę Seimo nariai demonstruoja savo egoistinį norą išsilaikyti poste bet kokiomis priemonėmis. Tai yra visiškas rinkėjo negerbimas“, – rašoma dokumente.
Jį pasirašę asmenys atkreipė dėmesį, kad dauguma politologų ir politikos apžvalgininkų teigia, kad lengvesnis patekimas į Seimą turės neigiamų pasekmių: padidins politinį nestabilumą, smarkiai padidins politinę fragmentaciją, kuri, anot mokslininkų, Lietuvos Seime yra viena iš didesnių Europoje.
„Stebint tai kas pastaruoju metu vyksta Lietuvos politikoje, akivaizdu, kad Seimas privalo „apsivalyti“, o ne įsileisti dar daugiau neaiškių veikėjų ir vienadienių politinių darinių, kurie demokratijos tikrai nesustiprins. Nebegalima leisti, kad Seimas taptų įvairiausių populistų ar su teisėsauga reikalų turėjusių asmenų užuovėja“, – rašoma dokumente.
Jį pasirašę asmenys ragina prezidentą prieš priimant sprevdimą dėl šio įstatymo, apsvarstyti visas galimas pasekmes ir atsižvelgti į visas išsakytas nuomones.
„Gerbiami Seimo nariai, jeigu įstatymas būtų grąžintas Jums dar vienam svarstymui, labai kviečiame Jus būti sąžiningais ir garbingais. Jūsų mandatas yra ne Jūsų nuosavybė, tai privilegija, pasitikėjimo kreditas, kurį gavote iš rinkėjų vienai kadencijai. Pasitikėjimą ateičiai reikia užsitarnauti. Nelaikykite mūsų, Jūsų rinkėjų kvailiais, verčiau dirbkite ir elkitės taip, kad už Jus norėtųsi balsuoti“, – rašoma dokumente.
Jau kreipėsi ir politologai ir opozicija
Kaip rašė ELTA, į Seimą ir prezidentą dėl priimtų pakeitimų jau kreipėsi ir politologai bei Seimo pozicinių partijų frakcijų lyderiai.
Kreipimąsi pasirašė kelios dešimtys politologų iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų.
ELTA primena, kad Seimas antradienį, valdančiųjų iniciatyva, iki 3 ir 5 proc. sumažino ribą, pagal kurią politinių partijų kandidatų sąrašas ir jungtinis kandidatų sąrašas galės gauti mandatus šalies parlamente. Už tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas balsavo 60 Seimo narių, 1 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas mandatų dalybose dalyvauja tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Sprendimas nenaudingiausias didžiausią palaikymą turinčioms partijoms
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius sakė, kad nuo kartelės sumažinimo daugiausiai nukenčia didžiosios partijos, kurios pretenduoja užimti lyderių vietas po rinkimų.
„Daugiausiai balsų gaunanti partija praranda šiek tiek daugiau, antra – šiek tiek mažiau, esančios žemesnėse pozicijose irgi gali prarasti vieną kitą mandatą, bet dauguma nepraranda nieko“, – sakė A. Krupavičius.
Šiuo metu reitingų lyderė yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. „Spinter tyrimų“ duomenimis, jei rinkimai į Seimą būtų vykę lapkritį, už juos būtų balsavę 19,1 proc. respondentų.
Antrą ir trečią vietą dalijosi Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, kurių reitingai buvo atitinkamai 8 proc. ir 7,5 procento.
Už Darbo partiją spalį būtų balsavę 5,5 proc., lapkritį – 7,2 proc., už Liberalų sąjūdį – atitinkamai 6,3 proc. ir 6,6 proc. respondentų.
Laisvės partijos reitingas spalį buvo 3,5 proc., lapkritį – 3,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – atitinkamai 3,2 proc. ir 3,3 proc., o partijos Tvarka ir teisingumas – atitinkamai 5 proc. ir 3,1 proc.
Kartelės nuleidimas nuo 5 proc. iki 3 proc. reikštų, kad į Seimą būtų patekusios papildomai trys partijos.