Nors Lietuvos verslininkai ir mokslininkai jau kurį laiką vykdo ESA projektus, abi pusės sutaria, jog metas bendradarbiavimą stiprinti, ir tapti pilnaverte arba asocijuota nare. Apie šiuos procesus N. Tinjod pasikalbėjome jos darbo kabinete, centrinėje Europos kosmoso agentūros būstinėje Paryžiuje.
Kaip valstybės tama Europos kosmoso agentūros narėmis?
ESA šiuo metu turi 22 nares. Kai kurios jų prisijungė iš karto 1975 m. Po to buvo sukurtas asocijuotos narės statusas, kurį reikia praeiti, norint tapti nuolatine nare. Tiesa, dar buvo laikas, kai į ESA priėmėme naujas Europos Sąjungos (ES) nares, tačiau supratome, kad naujoms narėms yra gana sudėtinga konkuruoti su senosiomis, ypatingai kalbant apie mažesnes valstybes.
Dabar pirmiausiai pasirašome bendradarbiavimo susitarimą (kuris taip pat sudarytas iš dviejų etapų), po kiek laiko valstybė tampa asocijuota nare, o tada, jeigu visi procesai sklandžiai praeina, dėl visko susitariame, gali tapti ir nuolatine.
Kiekviename etape valstybėms teikiame pagalbą, konsultacijas – kaip tapti pilnaverte ESA valstybe. Lietuva šiuo metu yra Europos bendradarbiaujanti valstybė.
Kalbant apie Lietuvą, jūs turite nusistatyti savo prioritetus, kas jums svarbu, ir kaip norėtumėte prisidėti prie ESA veiklos. Mūsų tikslas surasti geriausią sprendimą, nes, būkime atviri, Lietuva rytoj tikrai nepastatys raketų pakėlimo į kosmosą sistemos ar nesukurs didelių palydovų. Tačiau yra daugybė sričių, kur Lietuva galėtų būti konkurencinga.
Šiame procese svarbi ir valstybės politinė valia. Ar jaučiate Lietuvos valdžios norą prisijungti?
Jūs teisi, tai labai svarbu. Turėčiau pasakyti, kad Lietuva tikrai turi tos valios. Kadangi baiginėjate Europos bendradarbiaujančios valstybės etapą, jau pradėti procesai dėl asocijuotos narės statuso.
Ką padarėme kartu su Lietuvos atstovais, peržiūrėjome rezultatus, įvertinome šalies progresą ir pan. Kartu išmatavome ir Lietuvos pasiruošimą prisijungti prie ESA. Abipusiai nusprendėme, kad šalis yra tam pasirengusi.
Kodėl sakau, kad politinė valia svarbu, mes įvertinome, ar tik Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra suinteresuota prisijungti, ar premjeras tam pritaria. Kadangi pasitaiko atvejų, kai ministerijos nori, tačiau nesusitaria su kitais valdžios organais. Lietuvoje taip nėra, panašu, kad dėl visko susitariama.
Manau, politinės valios rezultatas yra ir Kosmoso biuro įsteigimas. Taip, ten dirba tik vienas žmogus, bet juk reikia nuo kažko pradėti.
Lietuva palyginus neseniai įsitraukė į kosmoso industriją. Kaip manote, kokios yra mūsų šalies stiprybės?
Esu istorikė, žinau, kad Lietuva ilgą laiką buvo okupuota. Turėjo visai kitokį vystymasi negu dauguma kitų ESA narių. Esate laisvi dar palyginus neilgai, o kai kuriems procesams natūraliai reikia laiko. Taigi sudėtingiausia šiuo atveju yra sunaikinti tą laiko skirtumą, nes jis labai jaučiasi tam tikruose procesuose – pavyzdžiui, kaip organizuojamas darbas, ir pan. Tačiau Lietuva labai stengiasi.
ESA labai skatina bendradarbiavimą tarp laboratorijų ir mokslo centrų ir verslo. Turiu pasakyti, kad, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuva šią sinergiją supranta gerai.
Esame patenkinti Lietuvos rezultatais. Džiaugiamės, kad jūsų delegacija taip pat labai įsitraukusi ir į viską reaguoja.
Šiuo metu deramės, kad Lietuva kasmet į ESA įneš 3 mln. eurų. Skamba kaip didelė suma, tačiau, pavyzdžiui, Belgija, kuri irgi yra maža valstybė, kasmet už narystę sumoka 40 mln. Tai yra politinis sprendimas. Žinoma, nėra lengva, nes investuoti reikia į švietimą, sveikatos apsaugos sistemą.
Čia taip pat labai svarbu paaiškini visuomenei, kodėl tiek pinigų skiriama būtent kosmoso industrijai.
Taip. Labai svarbu, kad žmonės suprastų, kokį rezultatą jie iš to gauna. Kaip šis indėlis padeda jiems, akademijai ir verslui. Todėl, kaip ir minėjau, svarbu abipusis susitarimas. Galbūt Lietuvai dar ne laikas, pavyzdžiui, investuoti į Marso tyrimus, o labiau koncentruotis ties valstybės gerove ir visuomenės poreikiais.
