B. Harrington sutiko – ir taip pažeidė įstatymus, kurie riboja ne Europos piliečių veiklą.
Dėl to B. Harrington patyrė imigracinį košmarą, kuris neseniai buvo aprašytas „The New York Times“ (NYT) laikraščio puslapyje su išspausdintais skaitytojų laiškais: buvo aprašyta ir kaip jai teko slėptis nuo policijos, idant nebūtų atskirta nuo savo mažamečio sūnaus. Nors galiausiai buvo priimta įstatymo pataisa ir kaltinimai panaikinti, šis ir kiti panašaus pobūdžio incidentai suteršė Danijos kaip draugiškos ir tolerantiškos visuomenės įvaizdį.
„Kadangi turėjau ne tą pasą, rizikavau prarasti karjerą ir savo santaupas per teisminį bylinėjimąsi“, – rašė B. Harrington, sociologijos profesorė, šiuo metu dirbanti Dartmuto koledže Hanoveryje, Naujajame Hampšyre.
Yra ženklų, kad Danija, entuziastingai siekianti pritraukti žmones, turinčius tokių įgūdžių kaip B. Harrington, permąsto kai kuriuos savo drakoniškus imigracijos įstatymus.
Pasak Rasmuso Stoklundo, parlamento integracijos komiteto, atstovaujančio valdančiajai socialdemokratų partijai, nario, šis atvejis akivaizdžiai iliustruoja, kaip įstatymas išeina už ribų. „Visiškai suprantu, kodėl ji jaučiasi nusivylusi ir susierzinusi dėl veiksmų jos adresu, ir labai apgailestauju, kad su ja buvo pasielgta taip neteisingai“, – sakė jis.
Socialdemokratų vyriausybė, kuriai priklauso ir R. Stoklundas, valdo nuo šių metų birželio, išstūmusi koaliciją, remiamą antiimigracinės Danijos liaudies partijos. Naujoji vyriausybė, vadovaujama 42-jų metų premjerės Mettės Frederiksen, tikina norinti suteikti papildomų niuansų diskusijoms imigracijos politikos klausimais. Tai reikštų – vykdyti „griežtus, bet ne nesąmoningus“ imigracijos įstatymus, sako ji.
Plonytė riba
Tačiau M. Frederiksen laviruoja ties plonyte riba. Pasiekti pergalę jai padėjo sprendimas priimti daugelį ankstesnės vyriausybės griežtų politikos priemonių, sulaukusių plataus parlamento palaikymo. Tuo pačiu metu M. Frederiksen vadovaujama vyriausybė kliaujasi trijų kairiųjų pažiūrų politinių partijų, reikalaujančių švelnesnių taisyklių, parama.
Nors socialdemokratai atsisako kai kurių antiimigracinių nuotaikų simbolių (pavyzdžiui, planų įsteigti „daniškąjį Alkatrasą“ nelegaliems imigrantams, pažeidusiems įstatymą), praktiškai ne daug kas pasikeitė. Ankstesnės administracijos liūdnai pagarsėjęs juvelyrikos įstatymas, leidžiantis policijai konfiskuoti brangenybes iš prieglobsčio prašytojų, vis dar galioja. Jungtinės Tautos (JT) sukritikavo neįprastai griežtus šeimų susijungimo įstatymus Danijoje. O prieš pasikeičiant vyriausybei, imigracijos ministras pasiūlė „saldainį“ darbuotojams, kurie sugriežtino sąlygas migrantams.
Žmonės vis dar patenka į įstatymų, skirtų neįsileisti užsieniečių, spąstus. Neseniai laikraštis „Berlingske“ rašė apie daną, kurio žmona vietnamietė buvo pareigūnų grąžinta į tėvynę. Valdžia pareiškė, kad jų 105 kv. metrų ploto namai yra per ankšti šeimai su trim vaikais, rašė „Berlingske“.
Šiuo metu M. Frederiksen vyriausybė žada pažaboti antiimigracijos retoriką. Bet ji taip pat tvirtina norinti išlaikyti griežtas politines priemones. Pavyzdžiui, ji pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad darbininkai nebūtų išstumiami pigesnės užsienio darbo jėgos.
R. Stolundo teigimu, kad ir kaip būtų, Danija vis tiek gali pritraukti nemažai profesionalų iš užsienio.
„Tiesą sakant, dar niekad nebuvo tiek daug užsienio darbo jėgos Danijoje, – sakė jis. – Jeigu žmonės nori čia atvykti ir dirbti, ir teigiamai prisidėti prie ekonomikos, jie yra labai laukiami“. Suprantama, ataskaita, kurią cituoja R. Stolundas – ir kurią atliko pramonės grupė „Dansk Metal“, – rodo, kad dauguma tokių darbuotojų yra iš Europos.
Ir nėra jokių garantijų, jog kiti nepatirs to, ką patyrė D. Harrington.
„Šiais papildomais niuansais mes norime aiškiai leisti suprasti, kad pakeisime įstatymus, jeigu jie neveiks“, – teigė R. Stolundas. Vis dėlto galiausiai Danija „ir toliau vykdys griežtą imigracijos politiką“.
