Kiekvienais metais sudaromas ir viešai paskelbiamas laimingiausių pasaulio valstybių sąrašas. Lyderių viršūnėje visuomet būna Skandinavija – Danija, Norvegija, Švedija, Islandija, Suomija. Būtent Suomijai jau dvejus metus iš eilės priklauso pirmoji šio topo vieta. Palyginimui, Lietuva kol kas užima tik 42 vietą, atsilikdama net nuo tokių valstybių kaip Uzbekistanas, Trinidadas ir Tobagas, Urugvajus ar Gvatemala.
Tik mes lietuviai kuklūs – tupime sau ne pačioje garbingiausioje pozicijoje ir per daug dėl to nesielvartaujame, tarsi tai niekam ir nerūpėtų. Bus dar tų topų – galvojame. Jeigu ne šiame, tai kokiame kitame lyderiausime. Šiek tiek gaila. Gal visai be reikalo nekeliame triukšmo, gal reikėtų valdžią paspausti, kad suteiktų mums daugiau laimės?
Štai labai konkretus pavyzdys – Jungtiniams Arabų Emyratams norisi gauti visus pasaulio apdovanojimus, jiems norisi titulų ir kuo daugiau pirmų vietų. Ypatingą dėmesį ši valstybė Arabų pusiasalyje skiria ir mano minėtam laimingų šalių sąrašui, kuriame kol kas užima tik 21 poziciją. Dvigubai aukštesnę nei mes.
Emyratų valdovai – turtingieji šeichai dar 2016 metais užsibrėžė rimtą tikslą – aplenkti skandinavus ir tapti laimingiausia šalimi – numeris vienas. Specialiai tam čia net buvo sukurta speciali Laimės ir gerovės ministerija. Galite tuo patikėti? Ministrė Ohoud Al Roumi ir didžiulė jos komanda kiekvieną dieną stengiasi padaryti taip, kad visi Emyratų gyventojai, o taip pat ir šalies svečiai pajaustų laimę. Tai daroma pačiais skirtingiausias, kartais keistais būdais. Kiekvienais metais laimės didinimui valstybė iš biudžeto skiria milijonus. Kai keliavau po Abu Dabį ir Dubajų tai pajutau savo kailiu.
Laimė ir gerovė Emyratuose prasideda nuo tokių elementarių dalykų, kaip tvarkingi keliai ar laiku išvežamos šiukšlės. Sutikite, kasdieniame gyvenime tokie dalykai tikrai paveikia mūsų nuotaikas. Dar daugiau dėmesio čia skiriama aptarnavimo kokybės gerinimui, nepriekaištingo valstybinių įstaigų darbui. Jeigu jus kreipėtės, į kokį nors savo rajono komunalinį ūkį ir ten dirbanti teta nesugebėjo jums padėti, arba aptarnavo netinkamai – kils rimtas skandaliukas, bus organizuojamas tarnybinis patikrinimas ir panašiai. Kitaip sakant, bus užkirstas kelias, kad ateityje tai nepasikartotų.
Šis rašinys tam, kad jūs – kiekvienas į Emyratus keliaujantis skaitytojas – žinotumėte, kuo toje valstybėje galite pasinaudoti, kaip iš jų pasiimti dalelę sukurtos laimės. Kiekvieną kartą po kelionės ta kryptimi grįžtu pilnas įspūdžių, o mane sutikę draugai ir bendradarbiai puola pastebėti, koks aš pailsėjęs ir atsigavęs, aišku ir paklausinėja: ko aš toks laimingas? Neturiu kažkokio logiško paaiškinimo, tiesiog buvau Abu Dabyje – atsakau. „Aaaa, tada viskas aišku“, – atsako jie.
Pamėginkite tai patirti savo kailiu – nes nukeliauti iki to krašto nėra sudėtinga, o ir skrydžių kainos ryškiai pamažėjusios. Žiemos sezono metu avialinijos „Airbaltic” net keturis kartus per savaitę siūlo skrydžius į Abu Dabį. Iš Vilniaus arba Palangos, su trumpu persėdimu Rygoje. Daug kas ten keliauja savaitei ar net dviem, bet jeigu neturite laiko – tikrai daug nuveikti galima ir per ilgąjį savaitgalį – tris ar keturias dienas.
Kokia gi toji laimė Emyratuose?
Įvairiose šalies vietose stovi specialūs aparatai, kur žmonės gali nuspausti mygtuką – t.y. pasirinkti emociją, kokią tuo metu jaučia. Na žinote, tokie būna ir pas mus Lietuvoje, įvairiose įstaigose, kur klientai turi galimybę įvertinti aptarnavimo kokybę.
Kaip tai vyksta šalies sostinėje Abu Dabyje? Pavyzdžiui, eini pačiu populiariausiu mieste Corniche bulvaru, grožiesi kairėje išdygusiais dangoraižiais, dešinėje akį traukia paplūdimio klubai. Ir štai, pakeliui stovi laimės matavimo aparatas. Jeigu tau per karšta, arba fiziškai per sunku eiti – spaudi, kad nesijauti laimingas. Ką tada daro garbingoji Laimės ministerija? Bulvare įrengia moderniausias pasaulyje viešojo transporto stoteles su kondicionieriumi. Kad visiems perkaitusiems, visiems pavargusiems būtų kur atsisėsti ir atsivėsinti. Taip pat stotelėse įrengia nemokamą Wi-Fi ryšio prieigą, kad kiekvienas norintis galėtų panaršyti internetuose.
Tokios stotelės Emyratuose yra ne tik šiame bulvare, bet ir visuose atokiausiuose užkampiuose. Žinant, kad vasaros metu čia temperatūra lauke įkaista net iki 50 laipsnių karščio – tai tikrai logiškas žingsnis. Ir štai, iškart daugiau laimės Emyratuose.
Papasakosiu jums kaip laimė atrodo pliaže. Pačiame paprasčiausiame, viešajame, kuriuo nemokamai gali naudotis kiekvienas panorėjęs. Persirengimui čia skirtos ne kažkokios medinės būdelės, kaip pas mus Palangoje, o atskiri nameliai su dušais, tualetais, ir, žinoma, kondicionieriais. Ten taip pat yra nemokamo muilo! Į valias, kiek tik panorėsite galite naudoti tualetinį popierių ir popierinį rankšluostį.
Taip pat pliaže galite rasti stalelių su kėdėmis, gultų, suolelių, teniso kortus, futbolo aikštelę – visą tai Abu Dabyje nemokamai. O pats neįprasčiausias dalykas, mane kiek nustebinęs, tai kad kiekvienam poilsiautojui prižiūrėtojai skiria labai daug asmeninio dėmesio. Tai visai nesudėtinga, nes didžiuliame, erdviame pliaže lankytojų darbo dienomis būna mažiau nei pačių darbuotojų.
Nepatingėjau ir suskaičiavau – tame ruože, kur ilsėjausi aš, buvome penki lankytojai ir dvylika aptarnaujančio personalo žmonių. Apsauginiai, gelbėtojai, valytojai. Todėl viskas vyksta štai kaip: žengsite žingsnį, iš paskos atbėgs vyras su grėbliu ir ims braukyti smėlį, kitaip sakant – sušukuos jį, kad neliktų jūsų kojų antspaudų. Čia tai servisas! Kiek sarkastiškai tuo džiaugiuosi, nes tas dėmesys gali užknisti. Bet taip siekiama suteikti laimės kitiems lankytojams. Kas gi norės žengti ant mano purvinos kojos antspaudo. Reikia pašukuoti, kad smėlis atrodytų dar „nepanaudotas“. Apie tai, kad pliaže mėtytųsi nuorūka ar kramtomoji guma – negali būti nė kalbos.
Kažkokiu, matyt, stebuklingu būdu, jie net sugeba prižiūrėti, kad nei vienas pliažo lankytojas nesinaudotų kameromis ir fotoaparatais. Išsitrauksi iš kuprinės – po akimirkos pribėgs bartis darbuotojas, arba dar geriau – per garsiakalbius nuskambės raginimas susidėti techniką ir jos nenaudoti. Jeigu nori įsiamžinti – galima tik mobiliuoju telefonu. Kodėl taip yra – niekas neaiškina.
Laimės ministerija tokiu servisu paplūdimiuose siekia vieno tikslo – jie nori girtis, kad savo šalyje turi pačius saugiausius ir švariausius pliažus visoje mūsų planetoje. Nei vienos šiukšlės, nei vieno nereikalingo daikto ar pėdsako. Net akmenukus darbuotojai nurankioja savo rankomis. Trūksta dar kad kas nors smėlį kvepintų. Nors gal ateityje taip ir darys, jeigu tik žmonės pageidaus. Juk viskas dėl jų laimės.
Daug dalykų, kurie kitose šalyse yra mokami – Emyratuose nieko nekainuoja. Pavyzdžiui, gidai prie įvairių turistinių objektų. Arba kultūrinė programa. Čia nuolat organizuojami didžiuliai nemokami koncertai, parodos, spektakliai ir kitokie meno renginiai. Nepamirškime ir įspūdingo – didžiausio pasaulyje grojančių fontanų šou, kuris kiekvieną vakarą vyksta prie aukščiausio mūsų planetos pastato „Burj Khalifa“. Maždaug nuo 18val. (priklauso nuo metų laiko) kas pusvalandį galite ateiti ir grožėtis reginiu, jį filmuoti ir fotografuoti. Jeigu patiko – stebėkite tai kelias valandas, niekas neuždraus ir tikrai neapmokestins.
Šioje egzotiškoje šalyje nauji dangoraižiai kyla kiekvieną dieną. Todėl daug kas Dubajų vadina amžina statybų aikštele. Beje, šiam miestui priklauso įdomus rekordas – jo teritorijoje yra daugiausiai statybinių kranų visame pasaulyje. Tie kranai ir statybos – tarsi miesto klestėjimo simbolis, jeigu plečiasi – suprask, ekonomikai viskas gerai. Bet yra ir neigiama pusė. Vietinius gyventojus statybos ėmė užknisti, varginti ir liūdinti. O nuo statybų kylančios dulkės tiesiog dusina, ypač tuos, kuriuos kankina lėtinės plaučių ligos. Natūralu, laimės procentai dėl to pradėjo mažėti.
Ką padarė ministerija? Tarp naujai išdygusių pastatų ėmė įrenginėti žaliąsias erdves. Labai daug erdvių. Atsiranda žali – medžiais, krūmais ir svarbiausia – žole apsodinti parkai, čiurlena upeliai ir kriokliai. Gamta gal ir dirbtinai sukurta, bet viskas padaryta dėl žmonių gerovės. Kiek tokiam reikalui eikvojama vandens, net baisu pagalvoti.
Turistams iš Lietuvos vieną didžiausių įspūdžių padaro Emyratų gatvėmis važinėjantys super automobiliai. Jeigu pasaulyje išleidžiamas koks nors naujas modelis, nesvarbu kiek jis kainuoja – neabejotinai, pirmiausia jis pasirodys būtent Dubajaus arba Abu Dabio keliuose. Šeichai nusiperka po penkis vienodus, tam, kad jeigu vienas sugestų – turėtų dar kelis.
Kuo tai susiję su visuotine žmonių laime? Ne, Laimės ministerija tokių automobilių turistams nedovanoja, tačiau suteikia teisę itin pigiai jais pasivažinėti. Kaip ir pas mus Lietuvoje – ten pas juos yra specialios aplikacijos, kuriose galima valandai, dienai ar savaitei užsisakyti naujausios kartos, prabangų automobilį.
Dar vienas dalykas susijęs su automobiliais – tai policijos transportas. Neabejotinai – prabangiausias ir greičiausias pasaulyje. Nusikaltėlius ir pažeidėjus čia gaudo „Mercedes“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Bentley“ markių ekipažai, o pats ypatingiausias iš jų – legendinis „Bugatti Veyron“. Klausiate: kokia čia laimė žmonėms? Oi patikėkite, kai tik pamato policijos patrulį, smalsuoliai puola prie tų automobilių fotografuotis, kai kurie net patys prašosi į automobilio vidų. Pareigūnai dažnu atveju įsileidžia, bent jau trumpai apžiūrai.
Pastebėjus, jog prabangios policininkų mašinos sulaukia šitiek dėmesio ir, kad Emyratų gyventojams ir svečiams jie tarsi gatvių papuošalai – nuspręsta juos taip ir panaudoti. Net jeigu pareigūnai nepatruliuoja šios mašinos nestovi uždarytos garažuose. Jas priparkuoja pačiose matomiausiose vietose, kad visus džiugintų. Laimės matavimo aparatuose iškart nuspaudžiama daugiau šypsenėlių.
Pirmą kartą atvykusius į Emyratus labai nustebina ypatingą automobilių parkavimo paslauga pavadinimu „valet parking“. Jeigu kur nors pamatysite tokį užrašą, žinokite, kad jūsų mašiną priparkuos tam skirtas darbuotojas. Kaip viskas vyksta: jūs atvažiuojate, išlipate iš automobilio, paduodate darbuotojui raktelius, jis jums duoda numerėlį ir viskas, kur tą mašiną priparkuoti jums jau neskauda galvos. Viena tikrai aišku – vieta tikrai atsiras, juk darbuotojas tam ir skirtas.
Toks dalykas populiarus daug kur pasaulyje, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, tik tuose kraštuose paslauga „valet parking“ dažniausiai suteikiame prabangesnėse vietose, geruose viešbučiuose, restoranuose ar naktiniuose klubuose. O štai Jungtiniuose Arabų Emyratuose tai daroma praktiškai visur. Prekybos centras, maisto prekių parduotuvė, daugiabutis, nesvarbu kur, „valet parking“ vyrai jums patarnaus ištisą parą. Ir tai beveik visais atvejais nieko nekainuoja. Tik mokėkite atsidėkoti, palepinkite darbuotoją arbatpinigiais. Tai neprivaloma, bet juk mes lietuviai – išauklėta tauta.
Dabar jūs juoksitės iš manęs, bet žinote apie ką grįžęs iš Emyratų dažniausiai pasakoju savo draugams? Ogi apie viešuosius tualetus. Abu Dabyje ir Dubajuje mačiau jų tokių, kokių net prabangiausiame sapne neregėjau. Jie žiba auksu, jie kvepia kaip ištaigingų šeicho marškinių apykaklė, jie švarūs, kaip puodai mūsų namuose, jie tokie gražūs, kaip paveikslas už tūkstančius eurų. Tiems tualetams komplimentų būtų galima prirašyti visą atsiliepimų knygą.
Kaip ir su automobilio parkavimu, taip ir tualetuose dirba žmonės, kurie jums padės viską atlikti greičiau, patogiau, lengviau. Pavyzdžiui, prekybos centruose budi žmonės, kurie pasitinka kiekvieną norintį nusilengvinti ir palydi iki laisvos kabinos, kol jūs darote savo reikalus darbuotojas kažkur šone laukia, kai išeisite – iškart puls valyti unitazą, kvepinti kabiną, kad kitam atėjusiam būtų maloniau. Bet prieš tai dar paduos medžiaginį rankšluostį nusišluostyti rankoms. Kai kurie, kuklesni lietuviai net pasimeta, kai gauna ne popieriaus gabaliuką, o baltutėlį rankšluostį, gal net baltesnį nei turi savo namuose. Bet kuklumui Emyratuose ne vieta. Čia karaliauja prabanga.
Prie visų gerų dalykų – daug kur, viešo naudojimo tualetuose rasite ne tik muilo, bet ir rankų kremo. Tam, kad nusiprausus rankas galėtumėte jas sudrėkinti. O pats geriausias dalykas – kai kuriuose bendro naudojimo tualetuose galite net pasikvėpinti rytietiškais kvepalais. Juk tai irgi laimės dalis.
Spėju, kad labiausiai jūs, šio teksto skaitytojai, pavydėsite to, kaip Laimės ministerija stengiasi supaprastinti Emyratų gyventojų buitį. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau paslaugų, kurios pačios atkeliauja pas juos į namus. Tai toli gražu ne tik maisto produktai ar nauji drabužiai, kuriuos nurodytu adresu pristato kurjeris. Jau keletą metų visi norintys į namus gali išsikviesti... degalinę.
Pageidaujamu laiku atvyksta specialus kuro automobilis, kurio darbuotojai papildo jūsų automobilį benzinu arba dyzelinu. Taip pat jūs galite pageidauti, kad jie nuvairuotų mašiną į plovyklą ir grąžintų švarią atgal prie namų. Apsirgus vaistinė į namus atvyksta ne tik su vaistais, bet ir su gydytoju. Galima būtų vardinti ir vardinti, tokių ir panašių paslaugų atsiranda kasdien vis naujų. Aš jau net neminiu to, kad užsisakius atvyksta namų valytojai, šunų vedžiotojai ir t.t.
Bene labiausiai Emyratai didžiuojasi savo prekybos centrais, kurie anot reklamų yra patys moderniausi, erdviausi ir didžiausi. Valdytojai nukloja juos prabangiais kilimais, dekoruoja marmuru, kai ką net paauksuoja. Viskas tam, kad pirkti būtų maloniau. Gal ir maloniau, bet šalyje nėra tiek pirkėjų, kad visi prabangūs centrai išsilaikytų. Todėl parduotuvės priverstos skelbti neįtikėtino dydžio nuolaidas. Išsiparduoda, o tada užsidaro. Ir taip jau keletą metų. Ten kur bankrutavo viena, pusę metų veiks kita, bet greičiausiai ir jos laukia liūdna baigtis. Jūs, gerbiami turistai, galite pasinaudoti tomis nuolaidomis.
Laimės ministerija ir jos projektai vis labiau plečiasi, vietiniams siūloma vis daugiau paslaugų ir pramogų, tačiau bendras šalies laimės vidurkis stipriai nesikeičia, galima sakyti stovi įstrigęs vietoje. Žinote kodėl? Kol vietiniams gyventojams ir turistams gaminasi laimės hormonai – šalyje dirbantiems darbininkams (statybininkams, indų plovėjams, valytojams ir t.t.) niekas nesikeičia. Jie nespėja pasimėgauti švariais paplūdimiais.
Jokia ne paslaptis – Emyratuose itin didelė atkirtis tarp tų, kurie turi pinigų ir tarp tų, kurie čia atvykto sunkiai dirbti iš trečiųjų šalių. Nors garsiai apie tai nekalbama, bet tūkstančiai žmonių jaučiasi išnaudojami ir uždirbantys nepakankamai. Ką su tuo darys Laimės ministrė – lieka laukti ir palinkėti jai sėkmės keičiant šitokią neteisybę.
Kai ponai Abdula, Mohamedas ir Raulis atvykę iš Šri Lankos dirbti statybų aikštelėje pasakys, kad jau ir jie pajuto laimę – va tada tikrai šausime šampaną ir sveikinsime Jungtinius Arabų Emyratus su laimingiausios pasaulio valstybės titulu. Bet yra problemėlė, tų „abdulų ir mohamedų“ gerokai per daug, ir vargu, ar įmanoma artimiausiu laiku pasiekti pokyčių.
