Minint Kinijos valdymo septyniasdešimtmetį, VU TPSMI politologas Konstantinas Andrijauskas lrytas.lt pabrėžė, kad jėgos tarp Rusijos ir Kinijos tikrai nėra lygios.
„Tačiau išskyrus atskirus sektorius, rusams nepavyko sukurti modernios ekonomikos. Rusijos bendrasis vidaus produktas mažesnis negu JAV Kalifornijos, Teksaso ar Niujorko valstijos“, - sakė jis.
Surengtoje konferencijoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovė Margarita Šešelgytė sakė tikinti, kad naujas ciklas Europoje nuteikia optimistiškai.
„Mes turime naują ciklą Europoje. Ir šį ciklą aš matau su tam tikru optimizmo laipsniu. Nes aš girdžiu, kad naujasis Europos komisijos (EK) pirmininkas sako, kad ES turi aktyviau veikti pasaulio mastu, sako, kad minkštosios galios neužtenka, reikia ir kietosios galios. Ir kad mums reikia tuo pasirūpinti“, - RESC konferencijoje sakė M. Šešelgytė.
„Global BritanProgramme – Henry Jackson Society“ direktorius iš Jungtinės Karalystės, James Rogers teigė, kad visa Europa artėja prie suvokimo, kokią įtaką visam regionui gali turėti Rusija ir jos veiksmai.
„Aš manau, kad mes ateiname prie vis geresnio suvokimo, kaip Rusija gali paveikti ne tik mūsų šalį, bet ir visą Europos regioną ir kokią grėsmę ji gali kelti. Ir kai mes formuojame strateginius santykius su Rusija, matome jų besivystymą tarp Rusijos ir Kinijos, žinoma, UK ir JAV. Mums reikia prisijaukinti idėją, kad politika ir toliau turi judėti į priekį, bet mes galime peržvelgti tam tikrus klausimus. (...) Esmė ta, kad mes konkuruojame jau daug metų ir kad tai nesibaigs“, - RESC konferencijoje sakė jis.
Rusijos ir Kinijos taisyklės pasaulio tvarkai
Vyresnysis Hudsono Instituto tyrėjas, generolas Robert Spalding teigė, kad Rusija ir Kinija turi kitokį taisyklių rinkinį, kuriomis vadovaujasi.
„Rusija ir Kinija turi tam tikrų ideologinių, ekonominių saitų, abi šalys labiau integruojasi į pasaulį dėl naujų technologijų, talentų pritraukimo, siekiant skleisti ir stiprinti saitus. (…) Abi tos šalys yra šiek tiek už pasaulio tvarkos ribų, yra gana panašūs autoritariniai režimai, šiek tiek konfrontuoja su demokratinėmis, žmogaus teisių vertybėmis“, - kalbėjo jis.
Eksperto iš JAV teigimu, renkantis, kokiame pasaulyje norima gyventi, dėmesys atkreipiamas į taisyklių rinkinius, kuriais vadovaujasi šalys. Ir į bendrą sakinį sudedamos Kinija ir Rusija mūsų pačių stumiamos veikti kartu.
„Mes, susiduriame su iššūkiu, kiek tos šalys integruojasi į mūsų ekonomikas ir taip pat jų kuriamos technologijos. Ir tai yra pasirinkimas – kokiame pasaulyje mes norime gyventi: tame, kuriame vyrauja demokratija ir žmogaus teisės, ar pasaulyje, kuriame dominuoja kinų pinigai. Tokiu būdu mes iš esmės tas šalis suartiname ir kartu sustipriname. Mums reikia apsispręsti, kaip toliau judėti – ar norime, kad jos toliau integruotųsi į pasaulio tvarką, ar mes norime atidžiau ir atsargiau brėžti raudonas linijas su šiomis valstybėmis“, - sakė jis.
Išvardijo grėsmes
Politologė M. Šešelgytė tikino, kad kylą ir saugantis nuo Rusijos ir Kinijos susijungimo, gali atsirasti rimtų grėsmių Baltijos šalims.
„Dar viena galima grėsmę Lietuvai – Kinija taip pat daro įtaką Europos politikai Rusijos atžvilgiu. Rusija yra matoma kaip šalis, kuri neapsisprendžia su kuo būti, didžiosios Europos sąjungos valstybės siekia išlaikyti Rusiją, kad ji būtų su Europa, ne su Kinija. Ir ši politika gali mums kelti labai rimtų iššūkių, Baltijos šalims. Turime labai atidžiai stebėti, kas vyksta“, - RESC konferencijoje pabrėžė ji.
Ekspertas iš Jungtinės Karalystės, J. Rogers tvirtino, kad yra iš esmės skirtingų požiūrių į Rusiją ir Kiniją visoje Euro atlantinėje sąjungoje.
„Iš naujo buvo pradėta galvoti apie Kiniją, bet be Rusijos, nes ji vis dar laikoma grėsme. Pernai netgi vienas ministras pareiškė, kad Rusija yra strateginė priešas. Iššūkiai dėl Rusijos ir Kinijos tiek UK, tiek apskritai euro atlantinėje bendrijoje, vertinami šiek tiek skirtingi“, - teigė jis.
Jis išskyrė esminius Rusijos ir Kinijos skirtumus.
„Rusija yra antisisteminė grėsmė, kuri tiesiog siekia neigti, žlugdyti, sėti nesantaiką tarp mūsų. Nes tik taip ji gali daryti šiek tik įtakos. Kinija yra šiek tiek kitokia grėsmė, kaip Sovietų sąjunga, ar Nacių Vokietija anksčiau, tai ne kiek anti, bet kontrsisteminė grėsmė, ne tiek ji siekia sužlugdyti, kiek ji siekia savimi pakeisti tą sistemą, užvaldyti ir pakeisti“, - kalbėjo ekspertas.
Blogiau bus Rusijai
J. Rogers tvirtino, kad Rusijos ir Kinijos „santuoka“ bus didesnė bėda Rusijai.
„Nebūtinai mums turi labai rūpėti, ar Rusija ir Kinija kažkokiu būdu susituokia į kažkokią sąjungą, ar ne. Tai turbūt būtų pavojinga ir pavojingiau rusams, nei mums. Kinija tokiose sąjungoje bus dominuojantis partneris ir rusams visą laiką teks prie jų taikytis. Mums reikia visą laiką galvoti daug išsamiau. Viena didžiausių problema yra ta, kad per paskutinius 20-30 metų mes vis darėme prielaidą, kad Rusija ir Kinija kažkaip pamažu taps atsakingomis mūsų pasaulio dalimi. Tačiau taip nenutiko, joms turtingėjant, ji tapo dar labiau autoritarinė ir autokratinė“, - sakė jis.
Eksperto teigimu, yra būtina sulaikyti Kinijos iškilimą, nes jei to padaryti nepavyks, ši šalis puikiai įsivaizduoja kaip turi atrodyti organizuota visuomenė ir tą gali panaudoti.
„Pajėgumai, kurie buvo išnaudoti Kinijos, siekiant sustiprinti jų režimo pozicijas, tai esminis dalykas, apie kurį turime galvoti – kokiu mastu esame pasirengę toliau toleruoti šią sistemą. Nes ji atveria labai daug sudėtingų klausimų“, - tikino JK ekspertas.
„Mums apie tai reikės dar pagalvoti, jei mes norime užkirsti kelią Kinijos iškilimui, pasauliui su Kinija centre. Nes jie turi potencialo ne tik prilyginti, bet ir pralenkti mus“, - galima prognoze dalijosi jis.
R. Spalding konferencijoje kalbėjo, kad visos kalbos apie tai, kad JAV nori palikti NATO, yra stimuliuojamos Rusijos ir Kinijos.
„Kad santykiai JAV ir NATO sutriktų, nuo jo tik laimėtų. Bet mums svarbu, kad mums būtina NATO stiprinti tokiais būdais, kurie yra būtini XXI amžiuje“, - tikino jis.