Nesaugiai naudojama ugnis yra labai pavojinga, tą žinome visi, nuo mažumės mokomi su ja elgtis saugiai. Kilęs gaisras niekada nebūna saugus. Tačiau kai esi kelių kilometrų aukštyje ir nuo jos nepabėgsi, situacija dar labiau komplikuota.

Lėktuvų salonai pilni degių plastikų ar kitų medžiagų, kurios degdamos išskiria nuodingas dujas. Dar blogiau, daugumoje didžiųjų lėktuvų langų praverti nepavyks. Kvėpavimui reikalingą orą sudaro salone esantis oras ir cirkuliacijos būdų per varikliuose esančias sistemas patenkantis išorės oras. Santykis 50/50.

Bet koks atviras degimas naudoja aplinkoje esantį deguonį. Negerai, kai jo kiekis gana ribotas, kaip kad lėktuvų salonuose. Dar blogiau, degimas paskleidžia nuodingus produktus. Lėktuvuose esantys deguonies generatoriai žmonėms jo patiekti gali tik keliolikai minučių. Todėl net užgesinus gaisrą jo žala nedingsta.

Nusileisti ne visada pavyksta greitai. O jei skrendama itin atokiose vietovėse, pavyzdžiui virš vandenynų, keleivių situacija gali tapti kritiška. Geriausia ką gali padaryti ekipažas, tai kuo greičiau suvaldyti gaisro židinį.

„Air Canada“ su rūkstančios baterijos incidentu susitvarkė įkišdami probleminį nešiojamą kompiuterį į specialių izoliacinį krepšį, taip pat pripildydami jį vandens. Tokie veiksmai leido ataušinti kaistančią bateriją nesukeliant dar didesnės žalos.

Tokie krepšiai atsirado visai nesenai. Kompanijos apie jų naudojimą aktyviai pradėjo galvoti 2016 metais. Tuomet visame pasaulyje kilo aibė gaisrų nuo naujųjų „Samsung Galaxy Note 7“ mobiliųjų, kurie dėl baterijos broko galėjo savaime užsiliepsnoti. Avialinijos buvo pirmosios uždraudusios įsinešti šiuos telefonus į lėktuvus. Pirmiau nei pati įmonė pripažino, kad gaisrai kilo ne dėl neatsakingo jų kliento elgesio su daiktais.

Daugėjant prietaisų, turinčių įmontuotas patogias naudojimui, bet potencialiai pavojingas ličio jonų baterijas, aviacijoje buvo suprasta, kad pavojingų situacijų tik daugės. Bet bent jau su keleivių į saloną atsineštais prietaisais įmanoma saugiau susidoroti.