Yra nerimo židinys
Aptardamas 2019 m. gyventojų pajamų augimą ekonomistas T. Povilauskas sakė, kad žmonių pajamos šiemet sparčiai augo visuose visuomenės sluoksniuose. Jis aiškino, kad jos didėjo tiek dirbantiesiems, tiek tiems, kurių didžiąją dalį pajamų sudaro socialinės išmokos, tai yra pensininkams.
Tiesa, ekonomistas pabrėžė, kad prie to galimai prisidėjo ir pensijų indeksavimas bei vaiko pinigai.
Vidutinis darbo užmokestis, anot jo, III 2019 m. ketv. lyginant su praėjusiais metais, didėjo nuo 728 iki 834 Eur į rankas. Senatvės pensija, lyginant 2018 ir 2019 m. spalio mėnesius didėjo nuo 338 iki 365 Eur.
Apibendrinant T. Povilauskas skaičiavo, kad darbo užmokestis iš viso augo apie 15 proc.
Kalbėdamas apie infliaciją ekonomistas pastebėjo, kad ji 2018 m. spalį buvo 2,8 proc., tačiau 2019 m. spalį tesiekė 1,6 proc.
„Kita vertus, šiemet brango maisto produktai“, – pabrėžė jis.
Vienintelis nerimo židinys, anot ekonomisto, kaip teigė, kol kas yra nedarbo lygis, kuris šiemet, lyginant su pernai, didėjo. Jei 2018 m. III ketv. jis siekė 5,9 proc., tai 2019 m. III ketv. jis augo iki 6,1 proc.
„Dramatizuoti nesinori, kad darbo rinka keičiasi, nes darbuotojų skaičius Lietuvoje šiandien yra didžiausias nuo 2008 m., tai reiškia, kad verslas darbo vietas kaip ir kuria, bet matome struktūrinius pokyčius, kad tam tikruose sektoriuose yra stebimas darbuotojų skaičiaus mažėjimas, tarkime tekstilės sektoriuje, bet kalbant apie visą pramonę, jų didėjo“, – sakė jis.
Tiesa, ekonomistas prognozavo, kad kitąmet darbo užmokestis turėtų augti apie 8 proc.
„Jis bus lėtesnis, bet bus“, – pridūrė jis.
Gali sau leisti daugiau
SEB atlikta apklausa taip pat parodė, kad be santaupų šiandien gyvena apie 18 proc. lietuvių, o dar tiek pat jų sakosi jų turintys tik vienam mėnesiui į priekį.
Visgi, nepaisant šių duomenų, skurstančiųjų skaičius Lietuvoje mažėja, sakė ekonomistai.
27 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems šiandien nepakanka pajamų maistui ir drabužiams, nors pernai tokių buvo 30 proc. Taip pat 51 proc. atsakė, kad jiems trūksta pajamų taupyti ir yra sudėtinga įsigyti brangesnių pirkinių, nors pernai tokių buvo 50 proc.
Tiesa, apie 21 proc. lietuvių sakė galintys sau leisti viską, o pernai tokių buvo 19 proc.
Nors skaičiai rodo, kad lietuviai skursta mažiau, didžiausias nepriteklius visgi fiksuojamas tarp pensininkų.
„Kas antras pensininkas sako, kad jam sunku įsigyti maisto ir drabužių“, – sakė T. Povilauskas.
SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė taip pat pasakojo, kad gyventojų tyrime buvo klausiama ir kiek laiko jie galėtų išgyventi negaudami mėnesinių pajamų, tačiau, anot jos, gerėjanti ekonominė situacija nėra papildomas veiksnys, kuris gali paskatinti žmones taupyti.
Tyrime taip pat buvo klausiama, kaip per artimiausius metus galėtų keistis žmonių taupymo įpročiai. 5 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems galimai pavyks atsidėti daugiau lėšų nei pavyko iki šiol, o 43 proc. gyventojų sakė, kad tikisi sutaupyti panašiai kaip ir dabar. Dar 15 proc. sakė, kad sutaupys mažiau, o 28 proc. atsakė, kad nesutaupė ir nesutaupys.
T. Povilauskas taip pat pabrėžė, kad iš apklausos rezultatų taip pat galima daryti išvadą, jog gyventojai nesitiki ekonomikos sunkmečio. 15 proc. sakė manantys, kad jų gaunamos pajamos per ateinančius 12 mėn. sumažės, 55 proc., kad nesikeis, 20 proc. manė, kad padidės, o dar 11 proc. neturėjo nuomonės.
„Gyventojai nesitiki, jog jų pajamų kryptis kitąmet keisis. Tai yra viena priežasčių, kodėl vartojimas yra sparčiai augantis“, – teigė jis.
Ekonomistas taip pat pasidalijo skaičiais susijusiais ir su emigracija. Pasak jo, jos tempai šalyje turėtų lėtėti.
