Ryškiausias sostinės atotrūkis nuo kitų savivaldybių matomas vertinant ekonominį komponentą.
Savivaldybės buvo vertintos pagal šiuos komponentus: socialinį saugumą, fizinį saugumą, gyvybingą ekonomiką, švietimą ir sveiką demografiją.
Savivaldybės išskirstytos į miestų savivaldybes, žiedines, didžiausias kaimiškas savivaldybes ir mažąsias.
Prasčiausiai savivaldybių gerovės indekse įvertinta Ignalina. Pagal socialinį saugumą – Kalvarijos rajonas, pagal fizinį saugumą – taip pat Kalvarijos rajonas, pagal demografiją – Ignalina.
Pernai sostinė buvo pirmoje vietoje, tačiau šįmet ją aplenkė Neringa. „Neringos atvejis išskirtinis. Ne visai korektiška į regioną traukti į palyginimą, nes tai kurortas, kuris turi savo specifiką“, – kalbėjo VPAI tyrimų vadovas Gintaras Šumskas.
Toliau rikiuojasi šios savivaldybės: Klaipėdos miestas, Kauno miestas ir Klaipėdos rajonas.
Pernai pirmasis penketukas atrodė taip: Vilnius, Neringa, Klaipėdos rajonas, Klaipėdos miestas ir Kauno rajonas.
Blogiausiai pernai buvo įvertintas Alytus, o šįmet prasčiausiai įvertintos savivaldybės skaičiuojant nuo prasčiausios, yra šios: Ignalinos rajonas, Biržai, Kalvarija, Varėna ir Kelmė.
Beje, nors Neringa bendrame vertinime pirmauja, ji yra prasčiausiai įvertinta švietimo srityje.
Pagal socialinį saugumą geriausiai įvertinta Klaipėda, pagal fizinį saugumą – Visaginas, švietimo srityje pirmauja Kaunas, o ekonomikoje, kaip ir minėta, Vilnius. Pagal demografiją Vilnius taip pat demonstruoja geriausius rodiklius.
VPAI tyrimų vadovas G. Šumskas teigė, kad nors dažniausiai girdime teiginius apie esą esančias vi Lietuvas, pagal jų tyrimo duomenis galima išskirti keturias dideles savivaldybių grupes. „Pagal komponentus, atotrūkius, gerovės komponentus, galėtume išskirti keturis regionus: Vilniaus miestas labai aiškiai atsiskyręs, antroje vietoje – Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, trečia didelė grupė: Šiaulių ir Panevėžio didmiesčiai su žiedinėmis Vilniaus, Klaipėdos iri Kauno rajonais, – teigė G. Šumskas ir pridūrė, paskutinę, ketvirtą grupę, galima pavadinti „besivejančia Lietuva“. – Tai tos, kurios nuo Vilniaus yra labai dideliu atotrūkiu, bet nuo trečiosios grupės atotrūkis nėra toks didelis.“
G. Šumskas pažymėjo, kad geresnius rodiklius rodo arčiau didžiųjų miestų esančios savivaldybės.
Tiesa, jo teigimu, pirmajame savivaldybių dešimtuke (iš šešiasdešimt) gyvena pusė Lietuvos – 51 proc.
VPAI direktorė Virginija Būdienė, pristatydama analizės rezultatus, pabrėžė, kad vis dėlto mūsų gyvenimas nėra naujomis trinkelėmis išklotos aikštės. „Mūsų gyvenimas nėra arklių lenktynės“, – teigė ji.
Savivaldybių asociacijų prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius po pasveikinimo kalbos teigė, kad ir pačiam bus įdomu sužinoti, kodėl Akmenei sekasi pritraukiant verslą ir kodėl Kauno rajone toks gimstamumas, kurį jis vertina pagal naujų darželių atsiradimą.
Po pristatymo jame dalyvavę merai kėlė klausimą, kodėl indekse skaičiuojamos tik užsienio investicijos. Beje, dar vienas klausimas, kuris kilo ir Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui: ar teisingai skaičiuojamos užsienio investicijos, jei, pavyzdžiui, jos atkeliauja į Vilnių, nors pati veikla vykdoma visai kitame Lietuvos mieste.
Savivaldybių gerovės indeksas sudarytas pagal 2018 metų duomenis iš Statistikos departamento, Darbo biržos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos. Taip pat matuojami socialinio ir fizinio saugumo, ekonominiai, švietimo ir demografiniai rodikliai.
Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių miestai su žiedinėmis didmiesčių savivaldybėmis sudaro antrąją savivaldybių grupę, kuri lenkia daugelį šalies savivaldybių.
Džiaugtis turėtų ir Mažeikių, Elektrėnų, Druskininkų, Marijampolės, Kretingos ir dar kelių savivaldybių gyventojai – šios savivaldybės taip pat nenusileidžia didmiesčių rodikliams.
Beje, geresniais balais buvo įvertintos tos savivaldybės, kurios geografiškai išsidėsčiusios arčiau didžiųjų miestų.