Derybų rezultatai – kuklūs
Anot V.Jurkonio, pirmadienį vykusios derybos tik įrodo, kad greitų rezultatų tikėtis neverta, o tai, ką pavyko pasiekti, yra tik smulkmena.
„Žvelgiant iš tarptautinių organizacijų perspektyvos, tokio tipo derybos yra skirtos susodinti visas suinteresuotas puses, turbūt tai turėtų būti kaip tam tikras pasitikėjimo skatinimo mechanizmas. Problema su šiuo konkrečiu formatu yra, kad viena derybų pusė, Rusijos Ferederacija, apsimeta, kad ji nėra konflikto pusė, nors visi puikiai supranta, kad ji yra, tai nėra kažkas naujo. Rusija ir kai kuriuose kituose konfliktuose apsimeta, kad yra ne dalyvė, o stebėtoja. Manau, kad pagrindinė problema tokiame derybų formate yra ta, kad tiesiai nepasakoma, jog Kremlius, Rusijos Federacija, čia yra agresorė ir tiesiogiai dalyvauja šiame konflikte.
Jeigu tik bandoma juos, tą pusę suinteresuoti, derybos yra pasmerktos būti aklavietėje. Kol kas matome, kad tai yra daugiau procesas be jokių aiškių rezultatų ir dividendų. Suprantama, kad atsirastų rezultatai, reikia stipresnės politinės valios iš Vakarų valstybių. Mes matėme, kad buvo nuogąstaujama, kad Ukraina su naujuoju prezidentu bus linkę į didesnes nuolaidas, buvo baiminamasi Prancūzijos ir Macrono pozicijų. Visa tai, man atrodo, temdo mūsų perspektyvą, kalbant apie tą Normandijos formatą, jog mes pasiduodame sąmokslo teorijoms. Reikia pripažinti, kad tai yra sudėtingas procesas ir labai greitų rezultatų tikėtis neverta“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Svarbios ir kitos detalės
Anot politologo, Europos studijų centro direktoriaus (RESC) Lino Kojalos, kiekvienas derybų atstovas turėjo savo tikslus, tačiau pasiekti rezultatai – gana menki.
„Matome gana nedidelius rezultatus. Jeigu kalbėtume apie tai, kas yra apčiuopiama, jeigu kalbame apie apsikeitimą belaisviais, kuris galėtų įvykti dar šiais metais. Aišku, kad tai yra svarbu, nes Zelenskiui, o taip pat ir Putinui reikia parodyti, kad bent jau kažkas yra padaryta. Yra kalbama apie tolimesnį bandymą atkurti paliaubas, arba jas sukurti, nes jos niekada taip ir nebuvo realizuotos Donbase.
Taigi paliaubos yra dar viena siekiamybė. Taip pat karių atitraukimas, bandymas kalbėti, kad demarkacinė linija tarp Donbaso ir Ukrainos turėtų būti saugesnė ir galbūt šiek tiek stabilesnė. Rezultatai kol kas menki, bet man atrodo, kad svarbios ir kitos detalės. Pavyzdžiui, prabilta apie ESBO stebėtojų misiją ir jos išplėtimą“, – aiškino L.Kojala.
Zelenskis vis dar laikosi raudonų linijų
Anot politologų, sunku būtų įvardyti, kas galėtų būti laikomas laimėtoju. Galima sakyti, kad Prancūzija bando save pozicionuoti kaip tam tikrą lyderę, tačiau ir ši šalis turi ne vieną tikslą, kurį norėtų pasiekti.
„Aš manau, kad pagrindinis dalykas buvo visiems tiems asmenims susėsti prie bendro derybų stalo. Tam tikri nauji derybų elementai yra būtent naujasis Ukrainos prezidentas, mes matėme, kad jam kyla tam tikrų iššūkių ir įtampų Ukrainos viduje. Man atrodo, kad vis tik reiktų pabrėžti, kad Zelenskis, priešingai nei buvo labai nerimaujama ir prognozuojama, kad jis atiduos vos ne visas pozicijas, jis visgi principingai laikėsi tų raudonų linijų ir būtų labai pavojinga Ukrainai savo vidaus rietenas perkelti į tarptautinę areną. Nuo to Ukraina tampa dar labiau pažeidžiama ir, manau, kad tą reiktų aiškinti mūsų partneriams, nesvarbu, ar mes bendraujame su valdžia, ar bendraujame su opozicijos atstovais. Kalbant apie tarptautinę situaciją, jau minėta, kad kiekvienas sprendžia savus žaidimus. Galima sakyti, kad Prancūzija bando save pozicionuoti kaip tam tikrą lyderę. Paryžių labai neramina Kremliaus veikla ir Afrikos kontinente.
Tai nereiškia, kad žaidžiama tik prie vienos žaidimų lentos – procesas daug sudėtingesnis. Kai mes klausiame, kas laimėjo, lyg tai būtų žaidimas, deja, nėra atsakymo, nes nei viena derybų pusė neišėjo su kažkokia apčiuopiama pergale. Galima tik deklaruoti, kad įvyko pasitarimas, derybos ir tai yra tik tarpinė stotelė. Pagrindinis iššūkis Ukrainai yra suvaldyti vidaus situaciją, kad nepradėtų laivo siūbuoti iš vidaus, nes tai yra pagrindinis Ukrainos pažeidžiamumas. Čia reikia vieningos pozicijos. Visos raudonos linijos, kurios buvo išsakytos, Zelenskis jas išlaikė. Matėme, kad tiek Merkel, tiek Macrono parama yra“, – DELFI laidoje kalbėjo V.Jurkonis.
L.Kojala pabrėžė, kad kol kas naujasis Ukrainos prezidentas išlaiko savo poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau nežinia, kaip bus ateityje.
„Mes turbūt pirmą kartą išgirdome artikuliuotą naujojo prezidento poziciją tais esminiais dileminiais klausimais, kurie yra susiję su Donbaso ateitimi. Jis pakartojo, kad federalizacijos nebus, kad Krymo ir Donbaso Ukraina neatsisakys, kad su Donecko ir Luhansko separatistais Ukraina tiesiogiai nesiderės. Iš esmės Zelenskis daug ką pakartojo, ką sakė ir buvęs prezidentas Petro Porošenka. Tai reiškia, kad skiriamosios linijos išlieka labai panašios. Man atrodo, kad čia yra labai svarbus Angelos Merkel pareiškimas, kuriame ji teigia, kad Minsko susitarimai gali būti peržiūrėti. Ji referavo į Zelenskį, sakydama, kad jis tai siūlo ir mes tam galime pritarti“, – tikino politologas.
V.Jurkonis pabrėžė, kad šios derybos tik padėjo susipažinti, o nauji ginklai bus ruošiami ateityje.
„Panašu, kad tai buvo derybų pradžia, vienas kito pažinimas. Manau, kad bus pasiruošti nauji ginklai ir nauji argumentai. Po keturių mėnesių, manau, mes vėl susitiksime aptarti, kas slypi po ta nežinomybės uždanga“, – laidoje apibendrino politologas V.Jurkonis.
Pirmas susitikimas akis į akį
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Paryžiuje dalyvavo pirmosiose savo tiesioginėse derybose, per kurias buvo susitarta dėl kelių priemonių deeskaluoti konfliktą Rytų Ukrainoje, bet didesnio proveržio siekiant užbaigti ilgiau kaip penkerius metus trunkantį karą padaryta nebuvo.
„Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimo šeimininkas Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel gyrė pažangą, padarytą per maždaug aštuonias valandas trukusias derybas Eliziejaus rūmuose, kuriomis siekiama užbaigti Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą tarp ukrainiečių pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Po keturšalių derybų įvyko jau du dešimtmečius valdžioje esančio buvusio KGB agento V. Putino ir šį pavasarį prezidentu tapusio buvusio komiko V. Zelenskio pirmasis susitikimas akis į akį.
Bendrame Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių pareiškime sakoma, kad jie susitarė dėl pilnų paliaubų įgyvendinimo ir naujo pajėgų atitraukimo iš konflikto Rytų Ukrainoje zonų iki kitų metų kovo.
V. Putinas savo ruožtu gyrė Prancūzijos sostinėje surengtas derybas kaip „svarbų žingsnį“ konflikto deeskalavimo link.
Tačiau V. Zelenskis atvirai pripažino, kad, nepaisant jo pirmojo susitikimo su V. Putinu simbolizmo ir fakto, kad tai buvo pirmos derybos „Normandijos ketverto“ formatu per pastaruosius trejus metus, jis tikėjosi daugiau.
„Buvo išspręsta daug klausimų, o mano kolegos sakė, kad per pirmą susitikimą tai yra labai geras rezultatas. Bet būsiu atviras: tai yra labai mažai, norėjau išspręsti daugiau problemų“, – kalbėjo V. Zelenskis po derybų Paryžiuje.