Valstiečių reitingai tirpsta, o per buvimą valdžioje ne ką pavyko doro nuveikti, tad reikia skubiai suktis iš susidariusios padėties. Tam daug išminties neprireikė, planas paprastas – kuo daugiau rinkėjų pamaloninsi įvairiomis išmokomis ir pašalpomis, tuo labiau jie veršis balsuoti už valdančiuosius. Skyles biudžete, kurios neišvengiamai atsiras po tokio plano įgyvendinimo, valdantieji karštligiškai siūlo kaišyti įvairiausias egzotiškais mokesčiais.
Nesinori čia leistis į kalbas apie naujai siūlomus mokesčius ir jų specifiką. Tik reikia pabrėžti vieną pagrindinį aspektą – mokesčių kaitaliojimas ir naujų įvedimas, išskyrus krizinius momentus, kai reikia veikti nedelsiant, yra sutarties su valstybės piliečiais klausimas. Nes galiausiai būtent piliečiams, o ne prekybininkams, bankininkams ar dar kokiems „kenkėjams“ teks tikroji mokesčių našta.
Tokių biudžeto pakeitimų iniciatoriai nesugeba atsakyti į svarbiausią klausimą – ką asmuo, mokantis didesnius mokesčius ar daugiau mokesčių, mainais už tai gaus? Bei taip pat, kas konkrečiai dėl šių naujų mokesčių mūsų valstybėje pagerės?
Šiandien tokio klausimo kėlimas Seime sutinkamas tik su pykčiu ir pašaipa. Atimti ir padalinti – tokie šūkiai pastaruoju metu skrieja iš Seimo tribūnoje stovinčių naujųjų svieto lygintojų lūpų.
Verta atkreipti dėmesį, ką apie valdančiųjų siūlomą biudžetą kalba svarbiausios Lietuvos ir tarptautinės finansų priežiūros institucijos. Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė ir Tarptautinis valiutos fondas pateikė išvadas apie valdančiųjų siūlomą biudžeto projektą.
Lietuvos bankas skeptiškai vertina biudžete numatytus perdėm optimistinius ekonomikos raidos scenarijus.
Valstybės kontrolė pabrėžė, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas kritikuoja valdančiųjų siūlomus mokesčius, kurių padidinimo padarinius pajus kiekvienas Lietuvos pilietis ir šeima, turinti paskolas.
Galų gale, nesuvokiamas yra valdančiųjų siūlymas šiuos naujus mokesčius įvesti jau nuo sausio 1 d. Konstitucinės teisės ekspertai aiškiai pasakė – negalima įvedinėti tokio pobūdžio mokesčių likus vos kelioms savaitėms iki jų įsigaliojimo. Tai prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai.
Mano akimis, teikiamas ateinančių metų biudžetas nesprendžia jokių problemų, o tik kurias naujas.
Mes negyvename iliuzijose – visiškai sutinku, kad mokestinis perskirstymas Lietuvoje yra labai žemas. Lietuvoje trūksta solidarumo, o kartais ir paprasčiausios atjautos sunkiai besiverčiantiems mūsų šalies piliečiams.
Tačiau norint patenkinti visus augančius mūsų valstybės ir jos piliečių poreikius, vien padidinti surenkamų mokesčių procentą neužteks. Turime reikšmingai didinti visą mūsų ekonomikos pyragą, kurdami kitokią šalies ūkio struktūrą.
Prieš dešimt metų dirbdami Vyriausybėje padėjome pamatą daugeliui šiandieninių sėkmės istorijų. Šiandien, nepaisant garsių valdžios šūkių apie inovacijas ir startuolius, mūsų ekonomikos augimo baterijos baigia išsikrauti. Esame atsidūrę ant vidutinių pajamų slenksčio, o tai gali lemti ilgalaikę Lietuvos stagnaciją.
Esminė problema, kad tarptautinėje rinkoje Lietuvos ekonomika nebegali konkuruoti pigia darbo jėga, kuri anksčiau garantuodavo žemą eksportuojamų prekių kainą. O šiandien nesugebame pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų.
Europos Komisijos ataskaitose kasmet kaip vienas didžiausių mūsų skaudulių yra įvardijamas inovacijų trūkumas šalyje.
Todėl Lietuvai šiandien reikia ne naujų mokesčių ir senų didinimo, bet naujos spartaus ekonomikos augimo darbotvarkės, grįstos inovacijomis, aukštos pridėtinės vertės pramone ir paslaugomis.
Tam turime neblogus pamatus – garsėjame savo biotechnologijų sektoriumi, lazeriais, informacinėmis ir finansinėmis technologijomis.
Tik aukštos pridėtinės vertės ekonomika, grįsta žiniomis ir inovacijomis, yra kelias iš vidutinių pajamų spąstų bei kelias, vedantis į visų piliečių gerovę. Nes būtent gerai apmokamos darbo vietos ir iš jų mokami mokesčiai yra valstybės tvarios ir teisingos ekonomikos pamatas.