Šiuo metu bankams taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
Už didesnį tarifą balsavo 71 Seimo nariai, prieš – 9, dar 18 susilaikė.
Prieš balsavimą kalbėjęs Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas sakė, kad palaiko pasiūlymą.
„Dažnai kalbama, kad pelno mokestis neracionalus, o vertėtų apmokestinti vartojimą ir išgryninimą. Tačiau Švedijos bankai nemoka dividendų mokesčio, kai sumoka į motinines kompanijas. Dividendų ir gyventojų pajamų mokesčiai mokami Švedijoje. Todėl, jei norime apmokestinti Skandinaviškus bankus, turime apmokestinti pelną.
Manau, bankų sektorius Lietuvoje yra ypatingas. Po Ūkio ir „Snoro“ bankrotų, po DNB ir „Nordea“ susijungimo iš esmės turime tris bankus, kurie veikia išskirtinai palankiomis, ribotos konkurencijos sąlygomis. Tai reiškia, kad jie gali sau leisti nustatyti naujų būsto paskolų palūkanų normas 1,5 karto didesnes nei euro zonos vidurkis. Lietuvoje yra 2,44 proc., o euro zonos vidurkis – 1,48 proc.
Dėl to rezultatas paprastas – nuosavo kapitalo grąža Lietuvoje yra 13,5 proc., Europos Sąjungoje – 7 proc., euro zonoje – 6 proc. Todėl akivaizdu, kad resursų prisidėti bankai turi“, – sakė M. Majauskas.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sakė, kad bankų sektoriuje yra įvairių atskaitymų nuo pelno.
„Todėl atsižvelgiant į tai, ką mums sako Pasaulio bankas, Europos Komisija – mūsų mokestinė bazė yra per siaura tam, kad galėtumėte kurti efektyvią ir šiuolaikišką valstybę, turinčią daug viešųjų paslaugų.
Mes esame pripratę prie gero švietimo, geros sveikatos apsaugos. Norime didinti atlyginimus ne dešimtimis, o šimtais eurų. Normalu diskutuoti ne tik apie nekilnojamąjį turtą ar automobilius, bet ir apie sektorius, kurie turi rekordinius pelnus – bankus, prekybos tinklus“, – sakė T. Tomilinas.
Naujojo pasiūlymo iniciatoriai – Seimo nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Viktoras Rinkevičius ir Andrius Palionis. Pasiūlymui pritarė pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
„Pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai ženkliai gerėjo (Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 metais uždirbo 357,9 mln. eurų pelno (lyginant su 2017 metais, pelnas padidėjo 118,2 mln. (49,3 proc.) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 metų ekonomikos nuosmukio laikų), pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos.
Tačiau bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka – finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos PVM, be to, sudarytos palankios sąlygos apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį.
Kaip teigiama Lietuvos banko parengtoje 2018 metų Lietuvos bankų veiklos apžvalgoje, pagrindinis Lietuvoje veikiančių bankų pajamų šaltinis yra kreditavimo veikla, o didėjantis bankų pelnas didžiąją dalimi yra susijęs su didėjančiomis grynosiomis palūkanų pajamomis, kurių augimo naštą labiausiai pajaučia gyventojai ir smulkusis verslas. Todėl, siekiant, kad bankų sektorius labiau prisidėtų prie socialinių ir kitų valstybės įsipareigojimų įgyvendinimo, siūloma kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui taikyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį.
Siekiant, kad papildomas apmokestinimas būtų proporcingas ir nesudarytų prielaidų nepagrįstam banko paskolų palūkanų ir kitų paslaugų kainos augimui, siūloma nustatyti neapmokestinamąjį kredito įstaigų pelno dydį.
Siūlomas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis yra alternatyvus Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektui, kadangi svarstant pastarąjį mokesčio įstatymo projektą, kurio bazės – turto – apmokestinimas iššaukė pagrįstas diskusijas dėl galimo neigiamo poveikio finansų sektoriaus stabilumui: mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį, taip susiejant mokesčio dydį su kredito įstaigos veiklos rezultatu ir nekeliant grėsmės jos veiklos tvarumui“, – savo pasiūlymą aiškino parlamentarai.
Seimas dėl didesnio pelno mokesčio tarifo bankams turės balsuoti dar kartą.
