Rusijos ir Ukrainos prezidentai V. Putinas ir V. Zelenskis pirmadienį surengė pirmą dvišalį susitikimą Paryžiuje.
Susitikimas įvyko keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuluaruose, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai.
Vėliau keturių šalių lyderiai sėdo prie vakarienės stalo, o paskui surengė bendrą spaudos konferenciją. Iš pradžių anonsuota, kad ji įvyks apie 22 val. Lietuvos laiku, tačiau konferencija gerokai vėlavo. Ji prasidėjo šiek tiek prieš pirmą nakties Lietuvos laiku.
Bendroje spaudos konferencijoje V. Zelenskis įvardijo sąlygas, kurioms niekada nepritars.
„Kartu norėčiau išdėstyti keletą principų, kurių niekada nepažeisiu būdamas Ukrainos prezidentu ir su kuriais Ukrainos žmonės niekada nesutiks. 1) Federalizacijos neįmanomumas. 2) Negalėjimas daryti įtakos Ukrainos integracijos vektoriams 3) Ukrainos teritorijų negalėjimas prekiauti tarptautinės bendruomenės pripažintų sienų ribose“, – vardijo V. Zelenskis. Dar vienas dalykas, pasak jo: Donbasas ir Krymas – tai Ukraina.
Bendrame visų Normandijos formato derybų dalyvių parengtame oficialiame pranešime išvardyti žingsniai, kurios visos keturios šalys sutarė žengti, siekdamos sureguliuoti situaciją Donbase:
1) Šalys privalo iki 2019 metų užtikrinti absoliutų ugnies nutraukimą;
2) Bus atnaujintas minų valymo planas;
3) Iki 2020 metų kovo pabaigos bus išvestos pajėgos iš dar trijų postų;
4) Per ateinančias 30 dienų Donbase bus atidaryta naujų išvažiavimo/įvažiavimo punktų;
5) Iki 2019 metų privalo įvykti apsikeitimas belaisviais „visi už visus“;
6) „Raudono Kryžiaus“ darbuotojams privalu užtikrinti prieigą prie visų sulaikytų asmenų;
7) Steinmeierio formulė privalo būti įteisinta Ukrainos įstatymuose;
8) Per 4 mėnesius bus surengtas naujas Normandijos ketverto susitikimas, kurio metu šalys privalės sutarti saugumo ir politikos klausimais, konkrečiai dėl vietos rinkimų organizavimo.
Apgailestauja, kad per viršūnių susitikimą Paryžiuje pasiekta „labai mažai“
V. Zelenskis pirmadienį sakė apgailestaujantis, kad per Paryžiuje vykusį viršūnių susitikimą dėl konflikto Rytų Ukrainoje užbaigimo buvo pasiekta „labai mažai“.
Keturšalių Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos derybų kuluaruose taip pat įvyko pirmasis V. Zelenskio tiesioginis susitikimas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
„Buvo išspręsta daug klausimų, o mano kolegos sakė, kad per pirmą susitikimą tai yra labai geras rezultatas. Bet būsiu atviras: tai yra labai mažai, norėjau išspręsti daugiau problemų“, – kalbėjo V. Zelenskis po derybų Paryžiuje.
Bendrame Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių
pareiškime sakoma, kad jie susitarė dėl pilnų paliaubų įgyvendinimo ir
naujo pajėgų atitraukimo iš konflikto Rytų Ukrainoje zonų iki kitų metų
kovo.
V. Putinas savo ruožtu gyrė Prancūzijos sostinėje surengtas derybas kaip „svarbų žingsnį“ konflikto deeskalavimo link.
Zelenskis tikisi iki metų pabaigos susigrąžinti 72 Donbase kalinamus ukrainiečius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė besitikintis, kad Paryžiuje pasiektas susitarimas apsikeisti kaliniais su prorusiškais separatistais Donbase padės susigrąžinti 72 ukrainiečius dar iki šių metų pabaigos.
V. Zelenskis sakė, kad iki metų pabaigos tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų turi įvykti apsikeitimas kaliniais principu „visi į visus“.
„Ženkime pirmąjį, didelį, žingsnį, nes 72 žmonės galės grįžti namo, – pabrėžė V. Zelenskis. – Norisi tai padaryti iki metų galo.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu gyrė Prancūzijos sostinėje surengtas derybas dėl karo Rytų Ukrainoje užbaigimo kaip „svarbų žingsnį“ konflikto deeskalavimo link.
„Atvira žaizda“
Nuo 2014 metų, kai prasidėjo Kijevo konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje Ukrainoje, žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, konfliktas smarkiai nualino šalies ekonomiką.
Jis taip pat padidino įtampą Rusijos santykiuose su Vakarais, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, įvedusiomis sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams.
Separatistai paskelbė „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose netrukus po Krymo aneksijos, kuri padidino V. Putino populiarumą jo šalyje, bet lėmė tarptautines sankcijas.
Vis dėlto Krymo klausimas nebuvo aptariamas susitikime Paryžiuje.
Galutiniame komunikate sakoma, kad „šalys įsipareigoja pilnai ir išsamiai įgyvendinti paliaubas, palaikydamos visų būtinų ugnies nutraukimo režimo palaikymo priemonių įgyvendinimą iki 2019 metų pabaigos“.
Jame priduriama, kad turi būti susitarta dėl trijų papildomų zonų Rytų Ukrainoje, „siekiant atitraukti pajėgas ir įrangą iki 2020-ųjų kovo pabaigos“.
V. Zelenskis taip pat nurodė, kad iki metų pabaigos tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų turi įvykti apsikeitimas kaliniais principu „visi į visus“.
E. Macronas, pabrėždamas, kad reikia imtis dar daugiau priemonių, pareiškė, kad po keturių mėnesių įvyks dar vienas viršūnių susitikimas, per kurį bus apžvelgta padaryta pažanga.
„Procesas juda teisinga kryptimi“, – kalbėjo V. Putinas.
„Rusija darys viską, ką gali, kad šis konfliktas baigtųsi“, – pridūrė jis.
Tuo metu E. Macronas pabrėžė, jog vien faktas, kad šis susitikimas įvyko, jau yra pasiekimas.
„Faktas, kad esame čia drauge, yra kai kas svarbaus“, – teigė prancūzų lyderis, pavadinęs konfliktą Rytų Ukrainoje „atvira žaizda Europos žemyno širdyje“.
„Turime daug darbo, bet man susidarė įspūdis, kad esama geros valios spręsti sudėtingus klausimus“, – savo ruožtu tvirtino A. Merkel.
Spaudimas
Kremlius siuntė signalus, kad yra pasirengęs dirbti su V. Zelenskiu. V. Putinas yra jį pavadinęs simpatišku ir nuoširdžiu.
Tačiau per vidurnaktį surengtą spaudos konferenciją tarp Ukrainos ir Rusijos prezidentų nebuvo justi jokios šilumos: jiedu sėdėjo priešinguose stalo kraštuose, o tarp jų buvo įsiterpę A. Merkel ir E. Macronas.
Per pirmadienio susitikimą siekta įgyvendinti Minske 2015 metais pasirašytus susitarimus, nustatančius sunkiosios technikos atitraukimą, Ukrainos sienų kontrolės atkūrimą, platesnę autonomiją Doneckui ir Luhanskui bei vietos valdžios rinkimų surengimą.
Svarbiausias derybų trūkumas veikiausiai buvo nesugebėjimas susitarti dėl vietos valdžios rinkimų datos ir sienų kontrolės.
Šis aukščiausio lygio susitikimas turėjo subtilią reikšmę visiems jo dalyviams, ypač V. Zelenskiui, kuris prieš ateidamas į politiką viename seriale suvaidino netikėtai prezidentu tapusį mokytoją.
Išvakarėse maždaug 200 protestuotojų praleido naktį palapinėse prie Ukrainos prezidentūros, taip siekdami paspausti V. Zelenskį „nekapituliuoti“ prieš Rusijos lyderį.
E. Macronui šis susitikimas buvo itin svarbus brėžiant ambicingas užsienio politikos gaires, nepaisant problemų pačioje Prancūzijoje, kur susisiekimo sektoriaus darbuotojai jau kelias dienas streikuoja dėl pensijų reformų.
E. Macronas praėjusį mėnesį pribloškė NATO sąjungininkes pareiškęs, kad aljansą ištiko „smegenų mirtis“. Jis tvirtino, kad Europai reikia strateginės partnerystės su Rusija.