Tyrėjai įrašė ultragarsą 10 cm atstumu nuo stresą patiriančių augalų, esančių akustinėje kameroje arba šiltnamyje. Kai trūko drėgmės, garsinis spaudimas sudarė apie 61-65 decibelus, o garso virpesių dažnių pikas – 49 kilohercus (pomidorai) ir 54 kilohercus (tabakmedis). Stiebų genėjimo metu rodikliai buvo panašūs: 63-65 decibelai ir 57 kilohercai (pomidorai) ir 57 kilohercai (tabakmedis).
Mokslininkai taip pat apskaičiavo algoritmą, sugebantį 70 proc. tikslumu apskaičiuoti garsus, kuriuos skleidžia skirtingų rūšių augalai dėl skirtingo streso tipo. Šis algoritmas taip pat geba 98 proc. tikslumu atskirti augalų skleidžiamą ultragarsą nuo elektrinio triukšmo. Be to, tyrėjams sėkmingai pavyko išskirti šiltnamyje esančio augalo „riksmą“, išfiltruojant foninius garsus.
Mokslininkai mano, kad ultragarsas generuojamas kavitacijos metu – tai burbuliukų susidarymas ksilemoje (augalo apytakiniame audinyje). Tokiu būdu augalai geba pranešti apie savo būseną kitiems gyviems organizmams. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių drugeliai, kurie deda kiaušinėlius ant pomidorų ir tabakmedžių lapų ir stiebų, gali vengti tų augalų, kurie patiria stresą. Be to, jei augalas skleidžia garsus reaguodamas į vikšrų puolimą, vabzdžiaėdžiai gyvūnai pagauna šiuos ultragarsinius signalus ir gali susiorientuoti – surasti maisto šaltinį.
