Paraiškas paramai gauti pagal minėtą priemonę galima pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose padaliniuose iki gruodžio 31 d. Paramos kreiptis gali privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys, atitinkantys labai mažos arba mažos įmonės statuso reikalavimus.
Šiemet pagal šią veiklą numatyta paskirstyti daugiau nei 35,7 mln. eurų – daugiausia per 2014–2020 m. KPP programinį laikotarpį. Lėšos skirtos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Planą diktavo ir tuščios patalpos
Sportuoti mėgstantys Riešės gyventojai džiaugiasi, kad modernaus sporto klubo nebereikia ieškoti mieste – jau daugiau nei dvejus metus jis veikia šalia namų. Tokį verslą Vilniaus rajono gyvenvietėje ryžosi vystyti bendrovės „Apela“ vadovė Aistė Mažonienė.
Sporto klubo kaime idėja gimė neiškart. Moteris su savo vyru Mečislovu, žinomu alpinistu, ilgai svarstė įvairius variantus, kaip galėtų panaudoti bendrovės Riešėje valdomas patalpas, kuriose anksčiau vyko prekyba.
„Reikėjo patrauklios idėjos. Kartą vienas draugas, sportininkas, pasiūlė steigti sporto klubą. Toks planas pasirodė perspektyvus, nors jį dar brandinome ne vieną mėnesį“, – prisiminė A. Mažonienė.
Sporto klubo steigėjai įvertino svarbią aplinkybę, kad nemažai jaunų bei vidutinio amžiaus vilniečių šeimų persikelia gyventi į užmiestį. Todėl Riešėje padaugėjo sportuoti norinčių žmonių, kuriems galėjo būti reikalinga čia pat esanti paslauga.
Sulaukė lankytojų ir paramos
Tvirtai apsisprendus įkurti sporto klubą A. Mažonienei pirmiausia teko rūpintis ne tik įrangos pirkimu, bet ir kapitaliniu gerokai nudėvėtų patalpų remontu. Tam reikėjo nemažų investicijų. Tuomet ir pagalvota apie galimybę pasinaudoti KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ parama.
Prieš pateikdama NMA bendrovės „Apela“ paraišką vadovė nusprendė išbandyti, ar sumanytas verslo planas yra gyvybingas. Iš pradžių buvo atidaryta maža sporto studija. Riešės bendruomenė reagavo teigiamai, atsirado pirmieji lankytojai. Tuomet veikli moteris ryžosi žengti didesnį žingsnį ir paprašė europinės paramos, o ją paskyrus naujas sporto klubas startavo 2017 metų rudenį.
„Mūsų šeimyniniam verslui ši parama labai reikšminga. Klubui įkurti skyrėme ir savo pinigų, paėmėme paskolą, o gautos papildomos lėšos leidžia lengviau kvėpuoti. Aišku, tenka tvarkyti daug dokumentų ir prisiimti įsipareigojimų, pavyzdžiui, sukurti penkias darbo vietas. Bet be europinės paramos būtų daug sunkiau, ilgiau užtruktų investicijų atsipirkimas. Kaime nėra tokių kaip mieste lankytojų srautų, todėl tokių priemonių pagalba yra labai svari“, – pabrėžė verslininkė.
Sukūrė šiltą atmosferą
Riešės sporto klubas nėra didelis, tačiau per mėnesį jį aplanko keletas šimtų žmonių. Daugiausia – vietos gyventojai, tačiau apsilanko ir vilniečių. Mėgstantys individualų sportą treniruojasi 120 kv. m. treniruoklių salėje. Grupiniams užsiėmimams skirta kita didelė salė bei mažoji studija. Siekiant subalansuoti sporto klubo patalpų užimtumą dienos metu klube vyksta ir vaikų šokių, karate ar dziudo treniruotės.
A. Mažonienė ypač džiaugiasi, kad pavyko suburti puikią kelių darbuotojų komandą, o su lankytojais užsimezgė šilti ryšiai.
„Iš pradžių buvome pasigaminę klubo lankytojo atpažinimo korteles, tačiau greitai jos tapo suvenyrais. Lankytojai pabendrauja tarpusavyje, jiems patogu, kad gali sportuoti šalia namų. Ne visur pavyktų sukurti tokią šiltą atmosferą“, – sakė ji.
Vadovės pastebėjimu, sėkmingai pradėti šeimyninį verslą padėjo ir sutuoktinių sukaupta ankstesnio darbo tarptautinėse kompanijose patirtis. Nors sporto klubų konkurencija pastaruoju metu labai išaugo, A. Mažonienė mato gerą savo veiklos perspektyvą.
Teikti paraišką su partneriais negalima
Paramos pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ gali kreiptis privatūs juridiniai bei fiziniai asmenys, nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinkantys labai mažos arba mažos įmonės statuso reikalavimus.
Pareiškėjai turi būti vykdantys ekonominę veiklą kaime ir gaunantys iš šios veiklos pajamų. Pagal šią priemonę yra remiamos įvairios ne žemės ūkio veiklos, išskyrus veiklas, kurios nurodytos neremiamų veiklų sąraše
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas kartu su susijusiomis įmonėmis, jei tokių turi, o jo dydis nustatomas vadovaujantis Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu.
Privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, bus pripažintas tinkamu pareiškėju tuo atveju, jei jo pagrindinis akcininkas yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.
Paraišką pareiškėjas turi teikti individualiai, partneriai negalimi. Pareiškėju negali būti juridinių asmenų filialai arba atstovybės.
Būtina sukurti naujų darbo vietų
Paramos dydis yra skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių. ŽŪM specialistai pabrėžia, kad parama neteikiama projektams, kuriuose neplanuojama kurti naujų darbo vietų.
Sukūrus vieną darbo vietą bus skirta iki 50 000 eurų paramos lėšų, privaloma sukurti ne mažiau kaip 0,5 etato darbo vietą. Viso etato darbo vieta yra ta, kai priimtas darbuotojas išdirba 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę ištisus metus.
Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau 200 000 eurų (kai sukurta ne mažiau kaip 4 darbo vietos), o kompensuojama bus iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Pateiktoms paraiškoms už atitikimą atrankos kriterijams bus suteikiami balai. Didžiausia galima surinkti atrankos balų suma – 100, privalomas surinkti mažiausias atrankos balų skaičius – 50.
Nebus suteikiami atrankos balai projektams, kurie įgyvendinami savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvos nedarbo lygis, jei projekte numatyta teikti tik mobilias paslaugas.
Kokios išlaidos finansuojamos?
Pagal šią veiklos sritį tinkamos finansuoti šios išlaidos: projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių nauja statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas, nauja technika ir įranga (speciali kompiuterinė ir programinė įranga, skirta įsigyjamai įrangai ar technologiniam procesui valdyti, projektui įgyvendinti ir projekte numatytai veiklai vykdyti būtina technika ir (arba) įranga), verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas (privažiavimo sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, ribose, apšvietimo įrengimo, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį) ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir (arba) sutvarkymo, kitos su projekto įgyvendinimu susijusios infrastruktūros kūrimo ar gerinimo darbų išlaidos), taip pat bendrosios išlaidos (tarp jų ir viešinimo) – jų finansuojama dalis negali būti didesnė kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM, bet ne daugiau kaip 1 800 eurų be PVM.
Tuo atveju, kai projekte numatyti statybos ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 000 eurų.
