VDU Žemės ūkio akademijoje moderni Biokuro laboratorija veikia jau beveik 20 metų. Laboratorijos mokslininkai konsultuoja ūkininkus, pramonės įmonių specialistus, projektuotojus, energetikus ir kitus specialistus, kurie dirba biokuro sektoriuje. Tačiau dar daugiau naudos laboratorija atneša studentams, kurie energetikos inžinerijos ir atsinaujinančios energetikos inžinerijos gali mokytis ne tik iš knygų, bet ir susidurdami su realiomis, praktiškomis užduotimis.
Darbo ieškoti nereikėjo
Universiteto absolventas Bronius Žalys aukštosios mokyklos duris užvėrė prieš ketverius metus. Tiesa, sakyti, kad durys buvo užvertos visam netikslu. Absolventas ir toliau palaiko ryšius ir dirba kartu su laboratorijos, kuri jam padėjo susirasti darbą, mokslininkais.
„Dirbdami laboratorijoje gavome visas žinias, kurias galėjome pritaikyti praktikoje. Būnant laboratorijoje taip pat pakeitėme požiūrį į tai, kaip iš tiesų atrodys mūsų darbas. Galėjome iš tiesų pamatyti ir suprasti technologinius procesus, kaip viskas vyksta“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad darbai Biodujų laboratorijoje leido universitetą baigti ne tik su popierinių, bet ir praktinių žinių bagažu. „Dar laboratorijoje susidūrėme su klausimais, kurie vėliau atsiranda ir iš tiesų dirbant įmonėse. O turint praktikos universitete, realiose situacijose lengviau jas valdyti ir spręsti“, – džiaugėsi B. Žalys.
Būtent Biokuro laboratorija ir buvo ta vieta, per kurią absolventas ir gavo pirmąjį darbo pasiūlymą. Tuomet vyras mokėsi magistrantūroje ir studijavo vieną procesą, susijusį su mechaninio rūšiavimo įrenginiais. Būtent jie aktualūs buvo vienai įmonei Panevėžyje, kuri susisiekė su B. Žaliu ir pasiūlė jam darbą.
Neužtenka vien turėti infrastruktūrą
B. Žalys džiaugėsi kad studentams darbuojantis Biodujų laboratorijoje daug dėmesio skiriama ne tik moksliniams tyrimams, bet ir praktinėms užduotims, su kuriomis susiduria Lietuvoje veikiančios įmonės.
„Šiuo metu dirbu jau kitoje įmonėje, bet mes ir toliau bendradarbiaujame su laboratorija. Vykdome mokslo ir verslo bendradarbiavimo principu pagrįstą projektą. Taigi šioje laboratorijoje verslas ir mokslas visą laiką dirba kartu. O visos inovacijos, kurios sukuriamos Biodujų laboratorijoje, anksčiau ar vėliau būna pritaikytos praktiškai“, – pastebėjo pašnekovas.
Visgi B. Žalys pridėjo, kad ne viskas priklauso vien nuo aukštosios mokyklos infrastruktūros ar dėstytojų atsidavimo darbui. „Ir studentas turi būti motyvuotas ir rodyti iniciatyvą. Tokiu būdu gali eiti dirbti į laboratoriją, o tada jau visai nauji keliai atsiveria karjerai, palyginus su tuo, jei tik mokytumeisi teorinių žinių“, – tęsė jis.
Laboratorijoje įdarbina studentus
Biodujų laboratorijos vadovas, profesorius Kęstutis Navickas jau ne vienerius metus stebi, kaip prieš jo akis užauga puikūs energetikos ir atsinaujinančios energetikos specialistai. Mokslininkas džiaugiasi, kad geriau pasiruošti darbo rinkai padeda jo vadovaujama laboratorija.
Studentai įgyti praktikos joje gali keliais būdais. Pirma, pagal studijų programą atlikdami užduotis.
„Kitas kelias – kai kuriuos studentus įdarbiname laboratorijoje. Biodujų laboratorija dirba be sustojimo visą parą, todėl mums nuolat reikalingi darbuotojai. Kasmet įdarbiname bent tris studentus tiek iš bakalauro, tiek iš magistrantūros ar doktorantūros studijų“, – pasakojo profesorius.
Pasak K. Navicko, studentai pasinaudoti įgyti praktinių žinių ir įgūdžių laboratorijoje gali ir pasirinkę savo baigiamųjų darbų temą, kuri reikalautų atlikti tam tikras užduotis laboratorijoje.
„Biodujų laboratorijoje atliekami ne tik eksperimentai. Laboratorijoje taip pat atliekame galimybių studijas, ekonominius vertinimus. Prie to prisideda ir studentai“, – vardijo pašnekovas. Pasak jo, labai dažnu atveju laboratorijoje dirbę studentai gana gerai ir sėkmingai vėliau įsitvirtina darbo rinkoje.
„Turime kelis pavyzdžius, kai išėję dirbti į įmones buvę studentai tapo projektų vadovais ir vėliau sugrįžo dirbti su mumis kaip su partneriais. Įmonėse buvę studentai įgyja kitokių patirčių ir taip mes gauname grįžtamąjį ryšį. Iš įmonių mokomės ir mes“, – džiaugėsi K. Navickas.
Kaip pasakojo mokslininkas, Biodujų laboratorijoje yra sumontuota įranga, imituojanti gamybinius procesus. Mažo tūrio (5–20 l) reaktoriuose vyksta tokie patys procesai, kaip ir gamybos įmonėse.
„Jei mes, pavyzdžiui, atliekame eksperimentą įmonės užsakymu, tai mūsų laboratorijoje vykstantys procesai imituoja realybėje esančius procesus. Įmonės, dirbdamos su mumis, dažnai nori patikrinti ar išsiaiškinti, kaip išspręsti tam tikrą klausimą“, – aiškino profesorius. Laboratorijoje nutinka ir analogiškų, tik mažesnio masto avarijų. Taip studentai irgi gali susipažinti su rizikos ir avarinių situacijų valdymu.
Svarbu abipusis supratimas
Kalbėdamas apie studentų praktinį paruošimą darbo rinkai, K. Navickas pridėjo, kad čia labai svarbu ne tik universiteto ir studentų indėlis, bet ir įmonių supratingumas.
„Kartais verslas gali skųstis, kad studentams trūksta praktinių žinių, bet ir ne visos įmonės suinteresuotos, kad studentai įgytų reikalingos patirties, kai atlieka jose praktikas. Yra studentų, kurie labai nori patekti į tam tikras geras įmones, tačiau jose praktika ne visada būna kokybiška“, – atviravo mokslininkas.
Vis dėlto VDU turi platų verslo partnerių tinklą, kur įmonės labai aktyviai įsitraukusios į studentų praktikas ir suteikdami galimybę atlikti praktiką įmonės taip pasiruošia sau būsimus darbuotojus.
Be to, K. Navickui teko dalyvauti ir siunčiant keletą studentų praktikos į įmonę Vokietijoje.
„Matėme, kad bendrovė labai suinteresuota priimti studentus. O po praktikos dažniausiai bent vieną iš trijų studentų įdarbindavo jiems pabaigus studijas, – džiaugėsi pašnekovas. – Kai tarp įmonės ir universiteto yra geras ryšys, vieni kitus gerai supranta, tada ir praktikos būna sėkmingos“.
Pašnekovas taip pat tiki, kad studentų galimybė dirbti laboratorijoje suteikia jiems didžiulį privalumą vėliau ieškant darbo.
„Laboratorijoje mes visada dirbame su aktualiomis rinkoje temomis. Studentai dirba prie projektų, kurie gimsta iš realaus verslo gyvenimo, – pabrėžė jis.
Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės.
