Nors Seimui projektas buvo pateiktas tik spalį, siekiama, kad Stambios prekybos mokesčio įstatymas įsigaliotų jau sausį. E. Šileikio manymu, šiuo atveju nėra skirta pakankamai laiko suinteresuotiems asmenims pasirengti įgyvendinti keliamus reikalavimus, trūksta ir pereinamojo teisinio reguliavimo.
„Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas nėra grindžiamas ypatingomis aplinkybėmis ir jų nulemtu skubos būtinumu, todėl galimai nukrypsta nuo Konstitucijos pagal įsigaliojimo tvarką“, – nurodo profesorius.
Jis taip pat aiškina, kad aptariamu mokesčiu gali būti sudarytos prielaidos nepagrįstai ir neproporcingai įsiterpti į prekybos vykdymą konkurencingoje rinkoje. Pasak E. Šileikio, subjektyvus ekonominis politinis traktavimas ir kvalifikavimas „stambi“ ar „nestambi“, jei nekalbame apie monopoliją, negali būti teisiškai objektyvus.
„Todėl objektyviai pagrįstu ir proporcingu negali būti ne visų iš esmės vienodų pardavėjų, vykdančių ūkinę veiklą prekybos forma, kalendorinio mėnesio pajamos, gautos parduodant prekes vartotojams jų asmeniniam vartojimui, apmokestinamos nauju stambios prekybos mokesčiu“, – aiškina E. Šileikis.
Tai reiškia, kad siūlomas įstatymo projektas galimai nukrypsta nuo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, kuris neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.
Dėmesį profesorius atkreipia ir į tai, kad pelno siekiančios prekybos apmokestinimas turi būti grindžiamas ne tarpinėmis, bet galutinėmis prekių pardavėjo gautomis lėšomis. Siekis apmokestinti pelno nesudarančias pajamas gali nukrypti nuo tiesų, išdėstytų Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalyse ir 46 straipsnio 1, 3 dalyse. Jose kalbama apie tai, kad nuosavybė yra neliečiama ir jos teises saugo įstatymai, o valstybė ūkinę veiklą turi reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Pasak E. Šileikio, siūlomas įstatymo projektas taip pat galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principo, konstitucinio teisinės valstybės principo ir iš jo kylančios asmens pasitikėjimo valstybe ir jos teise moralinės normos.
Problema kyla ir dėl galimo mokestinės naštos nesubalansavimo.
„Vienoje situacijoje prekių gamintojas ar importuotojas ir pardavėjas gali sutapti (būti tas pats asmuo). Tada kyla objektyviai ypatingomis aplinkybėmis nepateisinamo dvigubo apmokestinimo problema, jei pardavėjas, mokantis stambios prekybos mokestį, anksčiau kaip gamintojas ar importuotojas mokėjo akcizo ar kitą specialų mokestį.
Kitoje situacijoje prekių gamintojas ar importuotojas ir pardavėjas gali nesutapti, taigi pasireikšti keli asmenys, gaunantys itin panašias „prekybos pajamas“ pagal jų atsiradimo pagrindu esančias identiškas prekes“, – aiškina profesorius.
E. Šileikio teigimu, Stambios prekybos mokesčio įstatymas taip pat sudaro prielaidas iškreipti visų prekybos pajamų tolygų vientisą mokestinį traktavimą.
„Todėl įstatymo projekte galimai netinkamai užtikrinamas konstitucinis teisingumo ir proporcingumo principas tiek, kiek be tinkamo pagrindo netolygiai numatytas labai panašių prekybos santykių nesubalansuotas mokestinis reguliavimas“, – planuojamą mokestį įvertino teisės specialistas.
