„Kalbos, kad Turkija per NATO viršūnių susitikimą padarė nuolaidų (dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos plano), yra neteisingos. Jų Baltijos planas jokiu būdu negalės būti paskelbtas tol, kol nebus paskelbtas mūsų planas“, - sakė Turkijos URM vadovas.
Turkija reikalauja, kad visos NATO šalys sutiktų su tuo, jog Sirijos kurdų Liaudies savigynos pajėgos kelia grėsmę Turkijos nacionaliniam saugumui.
Linkevičius: politinių kliūčių nėra, bet tęsiasi procedūros
Lino Linkevičiaus teigimu, šis Turkijos ministro komentaras gali būti vertinamas kaip reakcija į žiniasklaidos interpretacijas, kad Turkija NATO padarė nuolaidų.
Derybose daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.
„Manau, kad tai komentaras skirtas daugiau vidaus auditorijai, nes netinkamas žodis yra „nuolaidos“. Mes ne kartą esame pabrėžę, kad turkai neatsisako požiūrio į kurdų karines grupuotes ir jų vertinimo kaip teroristinių grupių ir siekia tokio pritarimo iš savo sąjungininkių. Šitoje nėra jokių nuolaidų“, – BNS penktadienio vakarą sakė ministras.
„Bet dabar neliko jokių politinių stabdžių procesui, kuris buvo. Procesas tęsiasi, planai patvirtinti, bet tęsiasi techninės procedūros, gludinamos detalės, kurios viešai nekomentuojamos“, – teigė L. Linkevičius.
Iš tikrųjų minimos techninės NATO gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai detalės yra įslaptintos, tačiau vien pripažinimas, kad esą tęsiasi techninės procedūros gali reikšti, jog galutinis planavimas dar nėra baigtas. O tai reiškia, kad nėra ir galutinio pritarimo, apie ką užsiminė ir Turkijos diplomatijos vadovas, susiejęs NATO gynybos planus Lenkijai ir Baltijos šalims su noru NATO dokumentuose įvardyti YPG teroristine organizacija.
Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, Turkija, susitikime Londone politiškai neblokavusi Baltijos gynybos planų, dar gali pakišti koją būtent techninių detalių galutiniam patvirtinimui.
Mat Turkijos naujienų agentūros „Anadolu“ žinutėje palikta dviprasmiška užuomina apie tai, kad „Turkija nenusileido dėl padidintų NATO dislokavimų Baltijos regione“. Londono susitikime apie papildomus dislokavimus Baltijos šalyse ir Lenkijoje nekalbėta išskyrus tą kontekstą, kuriame minimi gynybos planai minėtoms valstybėms.
Todėl galutinis gynybos planų patvirtinimas vis dėlto priklausys nuo Turkijos ir visų likusių NATO narių pritarimo arba nepritarimo.