Nelaimei užkirsti kelią galime patys
„Per šių metų 11 mėnesių už vandens padarytą žalą butuose jau atlyginome daugiau kaip 640 tūkst. eurų ir ši suma gerokai viršija visų praėjusių metų išmokas. Nors nelaimių skaičius panašus, stebime būsto remontų po vandentiekio avarijų kainų augimą. Vidutinės žalos dydis išaugo nuo 665 Eur iki 783 Eur”, – sako draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė.
Ekspertė pastebi – vandentiekio avarijos tikimybė vienoda tiek senos, tiek naujos statybos daugiabučiuose. Pasak A. Jusės, nelaimę senesniame name gali lemti nusidėvėję vamzdynai, kai šalto vandens vamzdžius paveikia korozija ir jie ima trūkinėti. Kaltos čia taip pat gali būti senos inžinerinės sistemos, tačiau avarijas naujuose namuose, A. Jusės teigimu, neretai sukelia patys gyventojai.
„Užliejimai įvyksta dėl mechaninių gedimų – trūkusių vandens padavimo žarnelių, kuriomis vanduo tiekiamas į skalbykles, vandens maišytuvus, indaploves bei unitazus. Jas reikėtų reguliariai tikrinti, o susidėvėjusias – keisti. Taip pat, nesvarbu, ar naujame, ar sename daugiabutyje gyvenate, venkite mesti neyrančias atliekas į unitazą. Kartu neleiskite vamzdžiuose kauptis riebalams, plaukams, įvairioms nuosėdoms. Naudokite sietelius arba riebalus skaidančias priemones“, – įspėja A. Jusė.
Svarbiausia reaguoti žaibiškai
Įvykus vandentiekio avarijai, nukenčia ne tik lubos, sienų apdaila, grindų danga. Tokios nelaimės gali nepataisomai sugadinti baldus, paveikslus, elektronikos prietaisus. Anot A. Jusės, dažniausiai po vandens užliejimo tenka imtis kosmetinio remonto, tačiau padaroma ir negrįžtamos žalos.
„Kad taip neįvyktų, svarbu reaguoti žaibiškai. Daugiaaukščiame name vanduo labai greitai iš viršutinio aukšto gali pasiekti pirmąjį. Kol atvažiuoja avarinė tarnyba, prabėga ir valanda, o, tokiais atvejais, laikas ypatingai svarbus. Jei dėl avarijos kalti namo vamzdynai arba ji įvyko kaimyno namuose, bet jis išvykęs, svarbu žinoti, kur rūsyje užsukti vandenį. Daugiabutyje naudojami trys pagrindiniai vamzdžiai: šalto vandens, karšto vandens ir gyvatuko. Būtina išsiaiškinti, kur jie yra, o įvykus nelaimei – užsukti. Tada informuoti namo administratorių”, – apie veiksmų seką kalba A. Jusė.
Ekspertė perspėja – tik įžengus į užlietą būstą, pirmiausia privalu išjungti elektrą. Tai galima padaryti koridoriuje, laiptinėje esančioje elektros skydinėje arba ten, kur jos įrengtos privačiuose namuose.
Prevencija – bendra atsakomybė
A. Jusė pataria: išvykstant į tolimas keliones ar ilgesniam laikui paliekant namus, svarbu užsukti vandens čiaupus, o taip pat išjungti buities prietaisus. Priešingu atveju, jei būstą aplies kaimynai, įranga gali būti nepataisomai sugadinta.
„Vienos rimčiausių – karšto vandens išsiliejimo pasekmės. Po jo dažniausiai atsiranda sveikatai kenksmingas pelėsis, kurį panaikinti ir sudėtinga, ir brangu. Dar didesnius nuostolius sukelia nuotekų išsiliejimas. Tuomet tiek savo, tiek kaimynų butuose nepakanka vien valymo ar džiovinimo, tenka viską keisti”, – pastebi ekspertė.
Todėl, anot A. Jusės, būtina ne tik pasirūpinti turto bei civilinės atsakomybės draudimu, bet ir reikalauti namo vamzdyno nuolatinės priežiūros bei atnaujinimo.
