Autoriai skaitytojui, tarsi geram draugui, pasakoja apie miestą, vedžioja jo gatvėmis ir dalijasi naudingais patarimais, kur pigiau ir saugiau apsistoti, gardžiau pavalgyti ir maloniau apsipirkti.
Prieš kelerius metus į Lietuvą sugrįžęs Simonas šiandien moko italų kalbos. Savo patirtį ir mokymo metodiką jis sudėjo į knygą „AmorRoma. Italų kalbos gidas pradedantiesiems“. Tai neatskiriama pirmosios knygos dalis tiems, kurie nori perprasti elementarias italų kalbos gaires ir pramokti šios kalbos pagrindus.
Visi trys autoriai apie Romą pasakojo DELFI TV studijoje, visą pokalbį rasite laidos įraše.
– Galbūt dar ne visi žino, kaip jūsų gyvenime atsirado Italija. Papasakokite.
Paulius: Italija mane sudomino dar studijų laikais. Aš studijavau prancūzų filologiją, bet vieną dieną katedroje sutikau italų kalbininką Pietrą Umbertą Dinį ir jis mane pamokė pirmųjų italų kalbos žodžių. Vėliau nuvažiavau pas jį į Italiją, ten pradėjau domėtis žurnalistika. Lietuvoje turėjau didelių sveikatos problemų, susijusių su mityba, o atsidūręs Italijoje pastebėjau, kad ten daug geriau jaučiuosi. Taip ir prasidėjo meilė Italijai – per skrandį.
Jurga: Italijoje gyvename jau 25 metus. Aš visada buvau tikrų tikriausia muzikos ir kino maniakė ir labai mėgau italų filmus. Mano idealas buvo moteris, kurios talijos apimtis yra 60 centimetrų, tokia, kaip Sofijos Loren. Dar gyvendama Lietuvoje be galo mėgau italų muziką. Be to, Paulius turėjo problemų su sveikata, o aš labai bijojau gydytojų – taip ir atsidūrėme Romoje.
Simonas: Tuo metu, kai išvykome iš Lietuvos, aš buvau tik mažas, išsižiojęs aštuonmetis. Išvykimas į kitą šalį man tuo metu prilygo kelionei į mėnulį. Dabar galime važiuoti, kur tik norime, svarbu turėti noro ir pinigų, o 1994 metais tai nebuvo taip lengva. Man Italija atrodė kaip kitas pasaulis.
– Visi drauge ir atskirai esate parašę ne vieną knygą. Vienos jų – apie Italiją, kitos – apie maistą. Kaip gimė mintis sukurti miesto gidą?
Paulius: Dažnai sulaukiame klausimų: ką Romoje aplankyti? kiek kainuoja espreso kava? ką daryti, kad tavęs neapgautų? Deja, tie gidai, kurie išleisti užsienio šalyse ir išversti į lietuvių kalbą, dažniausiai į tuos praktinius klausimus neatsako. Mes gyvendami Romoje jaučiame miesto pulsą, todėl atsirado noras pasidalyti savo patirtimi ir sukurti tokį produktą, kuris būtų žmogaus, važiuojančio į Romą, pagalbininkas.
– Bet juk dabar madinga keliauti į Azijos, Afrikos ar Pietų Amerikos šalis. Ar jaučiate lietuvių susidomėjimą Italija?
Simonas: Nesvarbu, kokie laikai ateina – geri, blogi, vidutiniški, Italija niekada neišeina iš mados. Būtent taip mėgsta sakyti italai.
Paulius: Verta prisiminti ir tai, kad Italija turi 60 procentų viso UNESCO saugomo pasaulio paveldo, o Romoje yra maždaug pusė to, kas yra visoje Italijoje.
– Knyga suskirstyta į tris dalis – „Romos gidas. Stiliaus gidas. Skonio gidas.“ Pradėkime nuo pirmojo – „Romos gido“. Simonai, ką šiame skyriuje norėjote papasakoti skaitytojui?
Simonas: Aš daug metų dirbau gidu Romoje, tad rašydamas įsivaizdavau, jog vedu ekskursiją. Ne oficialią, per kurią gidais su lietsargiu eina priešais turistų grupę, rėkauja ir pasakoja tą patį per tą patį. Mano siekis buvo parašyti tokį tekstą, kokį pasakočiau (ir pasakojau) į Romą atvykusiam draugui. Kur, kas, kada pastatyta ar nugriauta, taip pat apie architektūrinį pastatų stilių galima paskaityti wikipedijoje. Tam nereikia knygos.
Parengtame gide stengiuosi žmonėms pasakoti ne tik tai, ką reikia, bet ir tai, ką pats norėčiau girdėti, jei keliaučiau po miestą, kurio aš nepažįstu. Nuvykus svetur man ne itin įdomu, kas ir kodėl pastatė kažkokią koloną. Daug įdomiau sužinoti, kad per kokį nors manifestą ant tos kolonos buvo nupieštas nepadorus simbolis ir miesto valdžia turėjo problemų jį pašalindama.
– Kodėl nepatariate nuomotis automobilio? Kaip keliauti po Romą?
Simonas: Jeigu norite susigadinti atostogas ir už tai dar susimokėti – išsinuomokite automobilį ir jūsų lauks romietiškas pragaras.
Susigaudyti Romos metro nėra paprasta, nes mieste vyrauja totalus chaosas, bet viskas įmanoma. Knygoje sužymėtos metro linijos ir stotelės, kuriose reikia išlipti.
– Dar vienas visiems rūpimas klausimas – nakvynė. Knygoje pateikiate įdomios informacijos apie viešbučių taikomus skirtingus pagalvės mokesčius, taip pat ir apie rajonus, kuriuose nėra saugu gyventi. Kur rekomenduojate apsistoti ir kiek tai gali kainuoti?
Simonas: Viskas priklauso nuo norų ir galimybių. Yra tokių turistų, kurie renkasi pigiausią nakvynės variantą, nes jiems svarbus pats miestas. Yra ir tokių, kurie nori gražias nuotraukas įsikelti į Instagramą. Bet Termini stoties rajone, kur daug suodinų autobusų, nuotraukos neatrodys patrauklios, jeigu nenaudosi gero filtro. Tokiu atveju teks pasiryžti nuomotis brangesnius apartamentus.
Nakvynės vietų kainos tikrai stipriai varijuoja. Jos priklauso ir nuo metų laikų – per žiemos šventes šokteli vos ne dvigubai, o vasarą, kai Roma ištuštėja, nakvynės kainos sumažėja. Bet tai yra medžioklė. Juolab kad dabar yra Booking’as, kuris viską už mus padaro – tereikia paspausti kelis mygtukus.
Paulius: Būtent čia slypi ir pavojai, nes pamatęs mažą kainą Booking’e žmogus nedvejodamas užsisako nakvynę ir atsiduria ne ten, kur norėjo. Labai konkretus mano patarimas – nežiūrėkite į žvaigždutes, o atkreipkite dėmesį į miesto vietą, kurioje yra viešbutis. Galima rasti penkių žvaigždučių viešbutį, kuris kainuos kukliai – 80-90 eurų.
Bet ar įsivaizduojate, kiek vėliau teks sumokėti taksi norint nuvykti į miesto centrą? Primenu, kad Romoje metro linijų yra nedaug, o autobusai važinėja gana nereguliariai. Taigi, atsitinka taip, kad dviejų žvaigždučių viešbutis šalia metro stotelės kainuoja daugiau nei penkių žvaigždžių viešbutis priemiestyje, todėl su žvaigždutėmis Romoje būkite atsargūs.
Taip pat verta žinoti, kad patys brangiausi sezonai yra pavasaris (balandis, gegužė) ir ruduo (rugsėjis, spalis). Sumanūs turistai vengia Romos vasarą, nes tuo metu ji tampa mažu pragaru. Miestas ištuštėja, vietiniai išvažiuoja ir gatvės atrodo tarsi dykuma. Žiemą Romoje yra labai gerai. Būtent tada būna didžiausias skirtumas tarp Lietuvoje ir Romoje esančios oro temperatūros.
– Apie lankytinų vietų sąrašą per daug nekalbėsime, nes jis išties gausus ir išsamiai aprašytas. Bet gal galėtumėte įvardyti kelias vietas, kurias būtina aplankyti Romoje, viešint vos kelias dienas?
Simonas: Pirmiausia – Vatikanas, nes atvykę į Italiją pamatysite dar vieną valstybę valstybėje. Be to, Romos simbolis – Koliziejus ir šalia esanti miesto širdis – Romos forumas. Taip pat rekomenduoju aplankyti Panteono šventyklą, kuri jungia krikščionišką ir pagonišką simboliką.
– Antrąją knygos dalį – „Stiliaus gidą“ – parengėte jūs, Jurga. Ką šiame skyriuje norėjote papasakoti skaitytojui?
Jurga: Aš daug metų dirbau Milane, šalia podiumų, bet tos šilumos, kurią jaučiau Romoje, ten nejutau. Pirmame gide, išleistame 2014 metais, mano tikslas buvo supažindinti su prekių ženklais, kuriuos būtų galima atvežti į Lietuvą, nes Lietuvoje tuo metu mados dar nebuvo.
Šį kartą iššūkis buvo kur kas didesnis. Prekių ženklų logotipais jau turbūt nieko nenustebinsiu, ypač Vilniuje ir Kaune, todėl man labai norėjosi perteikti malonumo jausmą, kurį, atvykęs į Romą, lietuvis gali patirti pirkdamas.
– Visus madai neabejingus, bet pinigais nesimėtančius žmonės vilioja išparduotuvės, kuriose galima atrasti žinomų dizainerių perliukų. Ar galite išduoti, kur tokių vietų ieškoti Romoje?
Jurga: Pagrindiniai išpardavimų sezonai vyksta sausį ir liepą nuo 6 mėnesio dienos. Tas magiškas procesas vadinasi saldi. Tuo metu prabangių parduotuvių gatvėse nusidriekia žmonių eilės.
Romiečiai retai perka outletuose, ten dažniau apsipirkinėja užsieniečiai. Verta žinoti, kad Romoje madingiausių drabužių galima rasti ne tik Condoti gatvėje, tereikia paeiti į atokesnę gatvelę. Campo Marzio yra nuostabi mados gatvė, toks pat ir Via del Corso prospektas. Ten bet kurio socialinio sluoksnio žmogus gali rasti sau tinkamą prekę.
– Po svarbiausių Romos vietų lankymo ir apsipirkinėjimo visada norisi skaniai pavalgyti. Kaip naudotis „Skonio gidu“?
Paulius: Stengiausi įtikti visiems – ir tiems, kurie nori išleisti daug pinigų, ir tiems, kurie to nenori. Gidą parengiau ir tiems, kurie bijo, nes Romoje nutinka visokių nesmagių incidentų. Žiniasklaidoje galima paskaityti apie įvairius nutikimus, todėl kartais žmonėms atrodo, kad kiekviename bare ar kavinėje jų laukia spąstai, kur suvalgius vieną picą lieps susimokėti už tris. Siūlyčiau netikėti tokiais gandais.
Žinoma, Roma yra milžiniškas turizmo centras. Mieste gyvena 3 milijonai gyventojų, o per metus čia užsuka dar apie 15 milijonų turistų. Suprantama, kad tokioje maišalynėje, neperpratus taisyklių ir požiūrio į turistą, gali atrodyti, jog visi nori tave apgauti.
Aš savo gide aprašiau konkrečius atvejus, kad Romoje viešinčiam turistui būtų aišku, kada prasideda tie blogi dalykai.
Pavyzdžiui, jei prie restorano durų stovi malonus ponas ir su jumis sveikinasi lietuviškai, latviškai, korėjietiškai ar baltarusiškai – tai yra ženklas, jog čia komercinė vieta, kurioje nežinia kiek teks sumokėti, ir ten tikrai nerasite tikros Romos virtuvės.
Taip pat patariu pasiimti meniu, parašytą ne tik anglų, bet ir italų kalba, nes būna atvejų, kai kainos nesutampa. Dar vienas svarbus patarimas – neieškokite gerų restoranų miesto centre. Ten tokių yra, bet jie TOP klasės, pelnę ne vieną Michelin žvaigždutę. Vidutinį kainos ir kokybės santykį centre labai sunku surasti. Mano gide ir surašytos vietos, kuriose verta apsilankyti.
