Ar Rusija mėgino kištis į artėjančius rinkimus Jungtinėje Karalystėje?
Toks spėjimas iškilo, kai socialinių tinklų analizės kompanija „Graphika“ pirmadienį paskelbė tyrimą, susiejantį neseniai įvykusį dokumentų dėl prekybos derybų tarp Londono ir Vašingtono nutekėjimą ir Rusijos dezinformacijos operacijos pasitelktą taktiką, rašo politico.eu.
Pasak saugumo eksperto Beno Nimmo, atlikusio tyrimą, šis nutekinimas – dokumentai, atspindintys diskusijas tarp Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos pareigūnų dėl galimos laisvosios prekybos sutarties po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos – yra labai panašus į „Secondary Infektion“, Kremliaus remiamą internetinę operaciją.
„Šie panašumai yra pernelyg dideli, kad vertintume juos kaip atsitiktinumą. Esminis klausimas toks: kaip vidiniai Jungtinės Karalystės vyriausybės dokumentai galėjo atsidurti socialinių tinklų paskyrose kaip galimos dezinformacijos kampanijos dalis“, – sako B. Nimmo.
Dokumentų nutekinimas Jungtinėje Karalystėje paskatino susiskaldymą dėl to, ar šiuo metu šalį valdantys konservatoriai turėtų privatizuoti numylėtą šalies NHS (Didžiosios Britanijos Nacionalinę sveikatos tarnybą) – tai pagrindinė opozicinės Leiboristų partijos puolimo linija, kurią Boriso Johnsono vyriausybė intensyviai neigia.
Kad ir kas slypėtų už pastarojo nutekinimo, jam buvo pasitelkta ta pati tinklalapių ir netikrų paskyrų kombinacija, kurią anksčiau naudojo Rusija. Tai apėmė dokumentų skelbimą socialiniame tinkle „Reddit“, po kurio tiek Jungtinės Karalystės politikai, tiek žurnalistai buvo užbombarduoti elektroniniais laiškais ir „Twitter“ įrašais, kad atkreiptų dėmesį į nutekinimą.
B. Nimmo, buvęs idėjų kalvės Atlanto Tarybos analitikas, atlikdamas tyrimus glaudžiai bendradarbiavęs su „Facebook“, kad atkreiptų dėmesį į užsienio dezinformacijos kampanijas, sako, jog būtų beveik neįmanoma pastarąjį nutekinimą tiesiogiai priskirti Rusijai. Leiboristų lyderis J. Corbynas, kalbėjęs ITV laidoje „This Morning“, neatskleidė, kokiu būdu jo partija gavo minėtuosius dokumentus, tačiau tikino, kad nė vienas Jungtinės Karalystės vyriausybės ministras nesuabejojo jų turinio tikslumu.
Nepaisant jų kilmės, dokumentai ir vėl atkreipia dėmesį į problemą, ilgą laiką neraminančią daugelį saugumo pareigūnų: Jungtinės Karalystės rinkimai išlieka pažeidžiami dezinformacinių pastangų – tiek iš užsienio veikėjų, tiek iš vidaus grupių pusės – o sustabdyti jas yra labai sudėtinga.
Pasak ekspertų, tokių dezinformacijos kampanijų tikslas nėra palaikyti kažkurią vieną pusę. Užsienio veikėjai siekia verčiau pasėti nesantaiką ir susiskaldymą, paremtą tokiais itin reikšmingais klausimais kaip „Brexit“ ar imigracija, vildamiesi, kad tokiu būdu pasinaudoję esamais Jungtinės Karalystės būgštavimais galės susilpninti šalį ir išplėšti naudos sau.
„Atvirai kalbant, jei dirbčiau Kremliuje ar Liubiankoje, būtent tokią situaciją ir norėčiau matyti, jei tik mums pavyktų. Tai smarkiai paliečia labai svarbų Didžiosios Britanijos visuomenei klausimą, sukuria įtampą tarp Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų, atitinka bendrą kenkimo strategiją“, – sako Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos Studijų mokyklos profesorius Markas Galeotti.
Dabar, nenumaldomai artėjant antradienį vyksiantiems pirmalaikiams parlamento rinkimams, didelė dalis dėmesio sutelkta į „Facebook“, didžiausią pasaulyje socialinį tinklą, kuriame visos politinės grupės vartotojus užtvindė partizaninėmis žinutėmis, skirtomis potencialiems ir taip trokštamiems rėmėjams.
Atsakydama į tai, kompanija įkūrė Londone esantį padalinį, galintį reaguoti į potencialias grėsmes. Tačiau praėjusį mėnesį Nathanielis Gleicheris, „Facebook“ saugumo politikos vadovas, žurnalistams sakė, kad jo komandai Jungtinėje Karalystėje kol kas nepavyko aptikti veiklų, rodančių užsienio kišimąsi.
Bet toks patikinimas Didžiosios Britanijos pareigūnų nenuramino. Daugelis jų paragino iš esmės patobulinti šalyje galiojančias rinkiminių kampanijų taisykles, kad užkirstų kelią galimam užsienio veikėjų kišimuisi į Jungtinės Karalystės rinkimus.
Louise Edwards, Rinkimų komisijos reguliavimo vadovė, sako, kad tokie pagrindiniai atnaujinimai kaip reikalavimas perkantiems politinę reklamą socialiniuose tinkluose nurodyti, kas ją finansuoja, sumažintų didelę dalį grėsmių, kurias kelia užsienio veikėjai ar vidaus grupės, siekiančios pasėti nesantaiką.
Ji pridūrė, kad ir kiti niuansai, ypač galimybė bet kam skirti politinei partijai mažiau nei 500 svarų (maždaug 590 eurų) nedeklaruojant savo aukos, taip pat yra palankūs galimam piktnaudžiavimui, ypač jei užsienio grupės artėjančiuose rinkimuose nori palaikyti kažkurią pusę.